Neseniai „Aušroje“ rašėme apie lietuvių įžeidinėjimą vietinio radijo interneto portale. Kai kurie skaitytojai, komentuodami naujojo Seinų burmistro mintis apie bendradarbiavimą su lietuviais, tiesiog ragino fiziškai su pastaraisiais susidoroti. Seinų rajono prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau greit jį nutraukė, kadangi kompiuterius, iš kurių buvo rašomi komentarai, surasti pavyko, tačiau kas konkrečiai ragino mušti ir nunuodyti lietuvius – tyrėjams buvo pernelyg sudėtinga nustatyti. Seinų prokuratūros pagrindimą, kodėl tyrimas nutrauktas, galima perskaityti šios įstaigos interneto tinklalapyje.

Šioje istorijoje stebina keli dalykai. Visų pirma skaitant išvadas į akis krenta faktas, kad prokuratūra „nesugebėjo“ atrinkti tų komentarų, kurie akivaizdžiai skatina tautinę neapykantą. Vietoj to nagrinėjo įrašus, kurie vargu ar galėjo būti tokiais pripažinti. Argi nuomonė „Vilnius ir taip bus lenkų“ gali reikšti grasinimą susidoroti su Lenkijos lietuviais? Todėl galutinėje išvadoje ir nenustatyta nusikalstamos veikos požymių. Dar labiau liūdina ir stebina tai, jog teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmingų sprendimų, kad minėto interneto portalo administratorių įpareigotų ištrinti lietuvius žeidžiančius ir tautinę neapykantą skatinančius komentarus. Jie ligi šiol neištrinti. O tai reiškia, kad tokių komentarų daugės, kadangi vyrauja nebaudžiamumo jausmas.

Birželio pradžioje Europos Tarybos Komisija prieš rasizmą ir nepakantumą (ECRI) paskelbė raportą apie Lenkijos pastangas mažinti neapykantos plitimą. Išvadas parengė Prancūzijos ir Šveicarijos atstovai. Raporte pabrėžiama, kad Lenkija negina visų diskriminuojamų tautinių mažumų. Siūloma padėtį kuo skubiau gerinti. Jau eilinį kartą Lenkija kritikuojama dėl to, kad nepriėmė 12 papildomo Žmogaus teisių konvencijos straipsnio, draudžiančio diskriminuoti bet kokiu pagrindu. Komisija pabrėžė, kad nepaisant to, jog Lenkijos generalinė prokuratūra parengė metodinius nurodymus prokuratūroms, kaip reikėtų persekioti su ksenofobija susijusius nusikaltimus, nepadaugėjo teismų nuosprendžių, nors ikiteisminių tyrimų atlikta daugiau. Tai reiškia, kad tyrimai nutraukiami ir teismų nepasiekia. ECRI savo raporte taip pat nurodo, jog būtina sukurti sistemą, kuri veiksmingai stebėtų nusikaltimus, susijusius su neapykantos skatinimu. Siūlo Baudžiamąjį kodeksą papildyti keliais naujais straipsniais, kas leistų sėkmingiau kovoti su rasizmu.

Raporte atkreipiamas dėmesys į Lenkijoje veikiančias radikalias grupuotes ir jų ryšius su futbolo aistruoliais bei užsienio radikalų grupėmis. Perspėjama, kad ši organizuota veikla gali plisti ir stiprėti. ECRI taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią Lenkijoje problemą – neapykantos plitimą internete. Šiuo atveju siūloma, kad kibernetinius nusikaltimus tiriantys policijos padaliniai stebėtų taip pat neapykantos tautiniu, rasiniu pagrindu skatinimą ir deramai į tokius atvejus reaguotų.

Nuotaikos svetimtaučių atžvilgiu greit nesikeis, ypač šiuo metu, kai į Europą plūsta dešimtys tūkstančių pabėgėlių iš Afrikos. Lenkijai Europos Komisija siūlo priimti bent 2–3 tūkstančius migrantų. Tai susilaukia visuomenės pasipriešinimo. Apklausos rezultatai rodo, kad lenkai (47 proc.) sutiktų priimti lenkų kilmės repatriantus iš tolimų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, tačiau nesutinka suteikti prieglobstį emigrantams iš Afrikos šalių ar kito nei katalikų tikėjimo asmenims.

Tokias nuotaikas iš dalies galima suprasti. Jos panašios ir Lietuvoje. Juk žiniasklaidoje seniai nusistovėjęs stereotipas, kad islamo išpažinėjai siejami su terorizmu, katalikų persekiojimu, kad afrikiečiai atims darbo vietas ar apsunkins socialinės paramos sistemą, kadangi nenorės dirbti, o vien sieks socialinių išmokų. Įdomu, kad patys emigrantai, kurie jau gyvena Lenkijoje, pažymi, jog čia vyrauja savotiška diskriminacijos forma. Apklausos metu pažymėjo, kad jie visiškai nesusidūrė arba labai retai susidūrė su diskriminacija valdžios institucijose, tačiau „gatvės“ nuotaikos visiškai skirtingos. Kasdieniame gyvenime su užgauliojimais galima susidurti dažnai. Tai reiškia, kad tiek žiniasklaida, tiek nevyriausybinės organizacijos, Bažnyčia ir valstybės institucijos turi daug nuveikti, kad pakistų visuomenės požiūris į kitataučius. Taip pat negalima užmiršti, kad per kelis dešimtmečius daug lenkų emigravo į Vakarų Europos šalis ir tų šalių bendruomenės turėjo išspręsti panašias problemas bei prisitaikyti prie naujų sąlygų.