VšĮ „Tėviškės namai“ Alytuje įsteigta 2010 m. vasario 11 d. Jos tikslas – pagalba onkologiniams, sunkiai sergantiems paliatyviems pacientams ir jų artimiesiems. Įstaiga jau penkerius metus įgyvendina įvairius socialinius projektus, susijusius su mažiau galimybių turinčių asmenų, sergančiųjų bei jų artimųjų integracija į visuomenines veiklas, jų socialine reabilitacija bei konsultavimu savanorystės srityje. Čia veikia Vėžio informacijos ir paramos centras, kurio personalas teikia profesionalią psichosocialinę pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims. Bendradarbiaudama su kitomis 18 nevyriausybinių organizacijų (NVO) visoje Lietuvoje, įstaiga dalyvauja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos projektuose. Joje veikia Savanorių centras, kurio pagrindinis tikslas skatinti nedirbančius bei mažiau galimybių turinčius bendruomenės narius per savanorišką veiklą įsitraukti į bendruomenės veiklą, bei Paliatyviosios pagalbos ir globos centras, kuris teikia paliatyviąją pagalbą pacientų namuose. Į komandos sudėtį yra įtraukiami ir savanoriai, todėl mažiau galimybių turintis jaunimas per savanorišką veiklą gali įsitraukti ir į pagalbos sunkiai sergantiems pacientams organizavimą. Įstaiga jau daugelį metų vykdo savanorystės veiklas skatinančius projektus Pietų Lietuvos regione ir aktyviai bendradarbiauja su kitomis šio regiono NVO bei valstybinėmis institucijomis, dirbančiomis socialinėje srityje.

Manau, kad tokia įstaiga labai reikalinga, nes teikia daug vilties sunkiomis akimirkomis. VšĮ „Tėviškės namai“ direktorius – Eimantas Balaika.

„Tėviškės namai“ kartu su Punsko draugija vaikams ir jaunimui „Tu ne vienas“ įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projektą „Mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įtraukimas į bendruomenės veiklą: BE ŠAKNŲ – NĖRA SPARNŲ“. Projekto koordinatorės – Vida Jolanta Stankevičienė ir Indra Blaškevičiūtė. Juo buvo siekiama ne tik užtikrinti mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimą į bendruomenės veiklas, bet ir skatinant tarpkultūrinį dialogą tarp gretimų valstybių jaunimo jaunam žmogui padėti pažinti save, ugdyti savo gebėjimus ir toleranciją kitiems. Projektas buvo įgyvendinamas 2015 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Organizacijos bendradarbiavo pasitelkdamos socialinius tinklus ir informacijos sklaidą interneto svetainėse.

Gegužės 22–26 d. suorganizuotas pažintinis vizitas į Lietuvą. Projekte dalyvavo 16–29 metų mažiau galimybių turintis jaunimas (turintis sveikatos problemų, negalią, nedirbantis ir pan.) bei sveikas jaunimas. Iš viso buvo 20 dalyvių (10 iš Lietuvos ir 10 iš Lenkijos). Vykdydamas projekto veiklas jaunimas dalyvavo Alytuje surengtoje socialinėje akcijoje „VĖŽIUI –NE!“, kurią inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija. Dalyviai padėjo savanoriams atlikti organizacinius ir pasiruošimo darbus, susipažino su vietos bendruomene, pristatė savo atstovaujamas organizacijas. Pažintinio vizito metu jaunimas taip pat dalyvavo konferencijoje „Be šaknų – nėra sparnų“, kur sveikinimo kalbą sakė miesto mero pavaduotoja Valė Gibienė, o pranešimus socialinio verslumo, projektų rašymo ir savęs ugdymo klausimais skaitė Alytaus rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Vida Vrubliauskienė, Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro vadovė Dalia Matukienė ir Alytaus kolegijos lektorė Regina Špukienė. Jaunimui surengti neformalaus ugdymo užsiėmimai, kuriuose buvo galima geriau pažinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, papročius, susipažinti su Dzūkijos regiono etnografija ir išbandyti įvairius amatus. Birželio 13 d. Lenkijoje, „Šilainėje“, vyko baigiamasis projekto aptarimas ir jo užbaigimas.

Įgyvendinant projektą jaunimas buvo įtrauktas į bendruomeninę veiklą, galėjo užmegzti naujus tarpusavio santykius, formuotas naujas požiūris į socialinę atskirtį ir jos mažinimo galimybes. Didinant ypač negalią turinčio jaunimo įsitraukimą į bendruomenės veiklą buvo ugdomas saviraiškos, tolerancijos ir karjeros galimybių supratimas. Tai buvo puiki proga jaunam žmogui pažinti save, atrasti savo gabumus, užmegzti ryšius su kitais ir juos gilinti. Projektu buvo siekiama stiprinti jaunosios kartos vaidmenį, formuojant tarptautinius tarpusavio santykius, paskatinti jaunimą ir su juo dirbančius asmenis bendriems projektams, siekiant tarpusavio suartėjimo, drauge ieškoti bendrų šaknų, padėti įveikti nusistatymą ir stereotipus vertinant bendrą istoriją ir puoselėjant dabartinius santykius, kurti veiksmingesnės jaunimo mainų paramos organizacinius ir teisinius pagrindus.

Manau, kad šis projektas suteikė daug patirties, naujų išgyvenimų, prasmingų akimirkų, užmegzta naujų pažinčių. Esame dėkingi Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondui už finansinę paramą bei jaunimui – už dalyvavimą šiame projekte. Labai ačiū Indrai Blaškevičiūtei ir Eimantui Balaikai už paskatinimą jame dalyvauti.

 Vida Jolanta Stankevičienė