Sveika burnos ertmė yra svarbi ne tik dėl estetinių priežasčių, bet taip pat dėl bendros sveikatos būklės, gyvenimo trukmės bei kokybės. Gera burnos higiena, apnašų kontrolė tai svarbiausi veiksniai, sąlygojantys burnos ertmės sveikatą.

Apnašos, kurios kaupiasi ant minkštųjų ir kietųjų burnos ertmės audinių, tai pagrindinė periodonto ligų priežastis. Minkštosios apnašos burnos ertmėje, kurioje neatliekamos jokios higieninės procedūros, per 2–3 savaites priveda prie apydančio audinių uždegimo. Virš ir podanteninės apnašos formuoja konkrementus (akmenis), ant kurių paviršiaus kolonizuojasi bakterijos, stiprinančios uždegimą. Periodonto ligų, dantų ėduonies profilaktikai svarbi kokybiška individuali burnos higiena, dantų apnašų kontrolė. Dantų šepetėliai, tarpdančių siūlai, tarpdančių šepetėliai, krapštukai, liežuvio valikliai, skalavimo skysčiai, dantų pastos – tai profilaktikos priemonės, kurias integruojant tarpusavyje veiksmingai mažinamas bakterinių apnašų vystymasis.

Burnos higiena būna profesionali ir individuali. Profesionalią burnos higieną atlieka kabinete higienistas arba odontologas. Jos metu šalinamos minkštos ir kietos apnašos, dantys ir plombos poliruojami, atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi individualios burnos higienos, parenkamos jiems tinkamiausios priemonės. Profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Individuali burnos higiena tai kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti prižiūrėti dantis, ugdyti ir diegti įpročius ir įgūdžius.

Apie tai, kaip svarbu yra prižiūrėti dantis, kalbuosi su šios srities specialiste, burnos higieniste Zita Yleviče.

Eugenija Pakutkienė: Kokias priemones ir kaip naudoti individualiai burnos higienai?

Zita Ylevičė: Yra pagrindinės ir pagalbinės individualios burnos higienos priemonės. Pagrindinės tai dantų šepetėlis, dantų pasta, dantų siūlas, pagalbinės – burnos skalavimo skystis, liežuvio valiklis, burnos irigatorius. Individualios burnos higienos priemones, aišku, pasirenkame kiekvienas pagal savo poreikius. Nešiojantiems ortodontinius aparatus bus tinkamos vienokios priemonės, turintiems protezuotus dantis – kitos, tiems, kurių dantys jautrūs – dar kitokios. Pagalbą renkantis šias priemones turėtų suteikti mums mūsų burnos priežiūros specialistas. Tačiau pagrindiniai principai visiems išlieka tie patys. Dantis reikia valyti bent du kartus per dieną (svarbiausia gerai išsivalyti prieš miegą, jei yra galimybių ir laiko – valytis pavalgius arba bent praskalauti) šepetėliu su pasta. Valyti neskubant, kruopščiai, sukamaisiais judesiais. Bent kartą per dieną (geriausiai vakare) valytis siūlu, tarpdančių šepetėliu arba irigatoriumi tarpdančius. Kasdien valyti liežuvį – taip sumažinamas bakterijų kiekis ne tik ant liežuvio, bet ir seilėse. Dėl liežuvio apnašų atsiranda blogas burnos kvapas ir skonio jutimo sutrikimai. Liežuvio valikliai gali būti ant specialių dantų šepetėlių, kuriais galima valyti ir liežuvį. Būna ir specialūs liežuvio valikliai – grandikliai.

Burnos ertmės skalavimo skysčius rekomenduojama naudoti kaip pagalbinę priemonę arba vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką. Jis padeda kontroliuoti viršdanteninį ir šalia dantenų vagelės esantį mikrobinį apnašą.

E.P.: Tiek reklamuojamų pastų, šepetėlių, siūlų… Kaip tinkamai pasirinkti?

Z. Y.: Kaip jau minėjau, šias priemones turime rinktis individualiai. Šepetėlį pasirinkti nesudėtinga, kadangi ant pakuotės dažniausiai rašoma, kam tas šepetėlis tinkamas. Valant dantis šepetėliu dantenos ir burnos audiniai negali būti traumuojami, todėl būtina naudoti minkštą arba labai minkštą dantų šepetėlį. Labai minkšti šepetėliai skirti vaikams, sergantiems dantenų uždegimu, stomatitu, jei valant skauda dantenas. Minkšti šepetėliai skirti paaugliams ir suaugusiems. Vidutinio kietumo šepetėlis rekomenduojamas rūkantiems asmenims. Kietais šepetėliais valomi išimami protezai. Skirtingi šepetėlio šerelių ilgiai padeda pasiekti sunkiai prieinamas sritis. Šerelių pluoštai turi būti apvalinti, kad nežalotų burnos audinių. Atitinkamai pagamintas dantų šepetėlis palengvina mechaninį apnašų pašalinimą. Specialios paskirties šepetėliai naudojami, kai įprastais šepetėliais dantų apnašas pašalinti sunku ar neįmanoma. Jie naudojami nešiojant nenuimamus ortodontinius aparatus, nenuimamus protezus, implantus, esant dantų susigrūdimui ar netaisyklingai padėčiai dantų lanke, valant sunkiai prieinamus dantų paviršius. Tai vieno šerelio eilės, vieno danties, specialaus šerelių kirpimo, protezų, dviejų galvučių, neįgaliųjų šepetėliai.

Kai šepetėlio šereliai deformuojasi, jis nebepašalina apnašų, tad šepetėlį rekomenduojama pakeisti nauju. Tą patį patariama padaryti taip pat persirgus infekcinėmis ar virusinėmis ligomis.

Tarpdančiams valyti taip pat yra įvairiausių priemonių. Siūlą galime rinktis vaškuotą (siauriems tarpdančiams) ir nevaškuotą, su laikikliu ar plėšiamą, yra specialūs siūlai su pastorinta dalim naudoti po tiltais, karūnėlėm, implantais. Valant tarpdančių siūlu labai svarbu taisyklingai valyti tarpdančius ties kraštinėmis dantenomis ir emalio – cemento jungtimi, kadangi šioje srityje pirmiausia pastebimas uždegimas. Ypač dideliems tarpdančiams, breketams, sritims po fiksuotais protezais valyti naudojami tarpdančių šepetėliai.

Dantų pastą taip pat pasirenkame kiekvienas pagal savus poreikius. Beveik visų dantų pastų, kurios naudojamos šiais laikais, veikimas yra įvairiapusis ir platus. Šiemet Lietuvos Respublikos odontologų rūmai sukūrė rekomendacijas, kaip reiktų valytis dantis, kokias pastas naudoti (http://odontologurumai.lt/lt/apie-rumus/naujienos/170-dant%C5%B3-valymo-rekomendacija-lietuvos-respublikoje). 0–3 metų amžiaus vaikams, kurių maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų (kiek yra fluoridų pastoje, rašoma ant kiekvieno pakelio). Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm. 3–6 metų amžiaus vaikams, kurių maža dantų ėduonies atsiradimo rizika, valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams ir suaugusiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiems – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.

E.P.: Kaip valyti dantis vaikams?

Z. Y.: Vaikams valyti dantis pradedame išdygus pirmam pieniniam dantukui. Prieš tai galime nupirkti vaikui tokį žaisliuką, ant kurio yra šereliai (rasite vaistinėje), kuriuo žaisdamas, dėdamas jį į burną vaikas pratinasi jausti šepetėlį. Taip ugdomi pirmieji įgūdžiai.

Kol vaikas neišmoksta sklandžiai rašyti (t. y. laikyti stipriai ir koordinuotai tušinuką), jam dantis plauti turėtų tėveliai. Aišku, galima vaikui leisti pačiam valyti, tačiau po to dar turėtų „pataisyti“ tėveliai.

Vaikams iki 3 metų reiktų dantų pasta suvilgyti tik šepetėlio šerelius, vyresniems vaikams pastos kiekis ant šepetėlio – žirnio dydžio. Po valymo praskalauti vandeniu. Vakare išsivalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, nebent vandenį. Suvalgius saldumynų, traškučių ir pan., vaikams (taip pat suaugusiems) patariama išsivalyti dantis ar bent praskalauti.

Linkiu visiems sveikos šypsenos. Raginu nepamiršti bent kartą per metus apsilankyti pas savo burnos priežiūros specialistą.

E.P.: Ačiū už įdomią paskaitėlę ir paaiškinimus. Tikrai verta prižiūrėti dantis, kad jie negestų ir neskaudėtų.

Eugenija Pakutkienė