Lietuviškosios savivaldos labirintai

Pagaliau Joninių išvakarėse ėjo į pabaigą rinkimai Lietuvos savivaldybėse. Šiemet jie kaip pavasaris – užtruko beveik tris mėnesius ir stebino neįtikėtinais posūkiais. Tiesa, dar liko rinkimų pabaiga Šilutėje, bet tai jau paskutinis kampelis šalyje, kur dar nėra naujo mero…

Šie rinkimai ypatingi. Pirmąkart per 25 atkurtosios valstybės gyvavimo metus piliečiai savo gyvenamose vietose rinko ne tik deputatus, bet ir tiesiogiai merus. Daugelyje vietovių tam prireikė dviejų turų, bet buvo verta!

Nors tiesioginiai merų rinkimai žiniasklaidoje pateikiami kaip demokratijos plėtros pavyzdys (juos dabar nuversti galės ne aritmetinė dauguma, o tik 2/3 visų deputatų), bendras įspūdis labai dviprasmiškas. Didžiosios politinės partijos giriasi išlaikytomis pozicijomis ar net padidėjusiu mandatų skaičiumi, bet joms girtis tikrai nėra kuo.

Visų pirma dėl pralaimėtų miestų merų postų. Iš septynių didžiųjų miestų tik Klaipėda gali girtis savo senai nauju meru, liberalu V. Grubliausku. Jai antrina Marijampolė, kur meru tapo socialdemokratas. Kituose miestuose merai ne tik nauji, bet daug kam ir netikėti.

Sostinėje pasibaigė ekstravagantiškojo A. Zuoko valdymas ir postą iš jo perėmė liberalas R. Šimašius. Tačiau senojo mero nereikėtų nurašyti iš politikos. Jis jau yra kartą grįžęs į mero postą ir nors dabar kalba norįs tapti šalies prezidentu (daugelis iš to šaiposi), tačiau jo šalininkai, susijungę su apnykusia Liberalų ir centro sąjunga, kai kur pasiekė neblogų rezultatų ir net turi penkis naujus merus. Bet apie tai vėliau…

Socialdemokratai tradiciškai daugiau vietų ir merų postų (dabar – 16) gauna mažesnėse savivaldybėse. O nuo konservatorių šįsyk miestuose nusigręžė sėkmė. Skaudžiausias jų pralaimėjimas Kaune, kur turtingo verslininko V. Matijošaičio vadovaujamas rinkimų komitetas ne tik laimėjo mero rinkimus, bet ir gavo daugiausia vietų miesto taryboje. Konservatoriai dėl pralaimėjimo gali kaltinti tik save – jų arogancija prieš antrąjį mero rinkimų turą virto panika, o konkurentų įžeidinėjimai tik parodė bejėgiškumą. Rinkėjai tokiam elgesiui yra nepakantūs. Atsilošti laikinąją sostinę ir pagrindinį partijos balsų aruodą konservatoriams bus nelengva. Juk 47 įmones valdantis žmogus visai nepanašus į kažkada net populiaresnį, bet šiandien jau užmirštą „ubagų karalių“ V. Šustauską. Jis žymiai gudresnis.

Panaši nesėkmė TSKD ištiko ir Panevėžyje. Ten rinkimus irgi laimėjo visuomeninis komitetas, o vietinį lyderį pakeitę konservatoriai neteko mero posto. Dar daugiau – besidalinant postus, dalis konservatorių susigundė ir prieš partijos valią nuėjo su valdančiąja dauguma. Tai jiems turbūt kainuos narystę partijoje. Šiauliuose turėtų graužtis socialdemokratai. Ilgametis jų valdymas pabodo miesto gyventojams, tad dėl mero posto susigrūmė du visuomenininkai. Kas, kad jų vadovai spalvingos asmenybės, bet mero postas prarastas…

Didžiausia sensacija tapo rinkimai Alytuje. Dzūkijos sostinėje užsisėdėję socialdemokratai tiesiog užmigo ant laurų, o jų senasis meras net neatsargiai pablevyzgojo apie europinių lėšų „įsisavinimą“. Kilo skandalas, o meru mieste tapo buvęs generalinis komisaras V. Grigaravičius, pats gavęs per 67 proc. balsų, jo visuomeninė komanda – beveik pusę vietų savivaldybėje.

X X X

Žinoma, skeptikai pasakys, kad net ir populiariausios asmenybės gali greitai paslysti valdžios teikiamų pagundų pinklėse, o jų surinktų geranoriškų ir labai skirtingų asmenų komandos po kelių nesėkmių išsivaikščios. Bet šie vietos rinkimų rezultatai turėtų būti paskutiniu įspėjimo skambučiu politinėms partijoms, įtikėjusioms savo neklystamumu ir amžinumu.

Ir tai ne tik socialdemokratų ar konservatorių problema. Tragiškai pasirodė buvusio prezidento R. Pakso vadovaujama Tvarkos ir teisingumo partija. Vietoj 2011 m. turėtų 155 mandatų jiems beliko 79 ir tik 2 merų postai. Nedaug ką pakeis ir gal laimėtas trečiojo mero postas Šilutėje (ten jų kandidatas V. Laurinaitis pirmauja) bei dar keli mandatai. Įspėjimas galioja ir Darbo partijai, kuri 165 mandatus iškeitė į 145. Atrodytų, kad nuostolis mažas, bet jai liko tik du merai, o skaudžiausia, kad prarastas Kėdainių mero postas. Čia netikėtai laimėjo A. Zuoko šalininkas, nors darbiečiai ir gavo beveik pusę vietų savivaldybėje. Panašus apmaudus kuriozas nutiko ir Švenčionėliuose, kur ilgametis meras darbietis V. Vigelis pralaimėjo irgi su zuokininku R. Klipčiumi, nors darbiečiai ir gavo daugiausia mandatų. Pikti liežuviai kalba, kad šie du politikai kažkada buvo geriausi bičiuliai… Tai visai ne paradoksas, o lietuviškoji kasdienybė.

Belieka prisiminti, kas darėsi sostinės apylinkėse. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tebekaraliauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jau ne pirmą sykį sudaranti koaliciją su Rusų aljansu. Merai tuose rajonuose perrinkti tie patys, nors valdančioji dauguma ten ir aptirpusi. Liberalai su konservatoriais Vilniaus rajone gavo 5 mandatus (turėjo 3), o Šalčininkų rajone į tarybą pateko net liberali lenkė, siutinanti valdžią savo viešais pasisakymais apie šį apleistą kraštą. Įdomu, kad Vilniaus rajone merė išrinkta 60 procentų balsų, kas sudaro (2011 m. surašymo duomenimis) lenkų ir rusų (52 plius 8) gyventojų sumą. Įdomus sutapimas!

Kaip atrodo Seinų ir Punsko krašto kaimynai? Marijampolę jau minėjau. Vilkaviškyje karaliauja socialdemokratai, meras ten išrinktas pirmajame ture. Šakiuose meras – valstietis, Prienuose – socialdemokratas. O Lazdijuose sėkmingai jau pirmajame ture pasirodė veikiantysis meras – konservatorius A. Margelis. Kalvarijoje apylygiai balsų surinkę konservatoriai pralaimėjo mero vietą, kuri atiteko Tvarkos ir teisingumo partijos atstovui. Druskininkus tebevaldo Grūto parko savininko sūnus socialdemokratas R. Malinauskas, Alytaus rajone savo turėtas pozicijas išlaikė konservatoriai. Varėna – vienintelė Lietuvos vieta, kur mero rinkimus laimėjęs liberalas A. Kašėta dėl to atsisakė Seimo nario vietos. Nieko nuostabaus – jis nuo čia kilęs, varėniškiai jį palaiko, bet atsilaisvinusią Seimo nario vietą buvęs rajono meras socialdemokratas (kovojęs dėl jos su Šalčininkų lenku vicemeru) laimėjo tik 400 balsų persvara. Apygardą sudaro Varėnos rajonas ir dalis Šalčininkų rajono.

X X X

Nors rinkimuose dalyvavo ne tik partijos, bet ir visuomeniniai komitetai, o merai rinkti tiesiogiai, jie nebuvo nei skaidresni, nei ramesni. Net mūsų VRK, išgarsėjusi nuolaidumu visokiems pažeidimams, buvo priversta panaikinti rezultatus keliuose rajonuose ir skirti pakartotinus rinkimus. Iš pradžių išgarsėjo Trakai, kur rinkimų dieną atvirai agituota, o girtuoklėliai džiaugėsi „užsidirbę“ alui. Po to trinktelėjo Širvintų rajonas, kur dėl mero grūmėsi darbiečių aktyvisto, buvusio Vilniaus vicemero J. Pinskaus žmona Ž. Pinskuvienė, apkaltinta balsų pirkimu. Šilutėje, kaip jau sakyta, panaikinti visi rinkimų – ir mero, ir tarybos – rezultatai.

Bet iš to didelio debesio nebuvo didelio lietaus. Širvintų mere po naujų rinkimų tapo Ž. Pinskuvienė. Trakuose mero vietą ir daugumą taryboje laimėjo tie patys, kurie anksčiau kaltinti sukčiavimu… Kas bus Šilutėje, dar pamatysime.

Tik ar ne metas keisti ne rinkimų tvarką, o pačios VRK vadovą? Juk Z. Vaigauskas vadovauja šiai įstaigai jau daugiau kaip 20 metų. Ir visiems jis „tinka“.

 

Rytis Motiejūnas

Share

Vienas komentaras - Lietuviškosios savivaldos labirintai