2015 06 11 – 06 28

Vasariškai aptingusį politinį ir visuomeninį Lietuvos gyvenimą suneramino keistos žinios iš Rusijos. Pirmiausia į šios šalies Generalinę prokuratūrą kreipėsi Dūmos deputatai, prašydami ištirti, ar 1991 metais Sovietų Sąjunga teisėtai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę. Po kelių dienų iš Maskvos atėjo nauja informacija. Šįkart – apie skandalingais poelgiais ir kalbomis pagarsėjusį Vladimirą Žirinovskį. Anot agentūros ELTA, politikas gyrė Rusijos generalinės prokuratūros tyrimą dėl Sovietų Sąjungos griūties teisėtumo, nurodant, kad Baltijos šalių nepriklausomybė ir Belovežo sutartis dėl Sovietų Sąjungos suirimo yra „neteisėti“ ir niekada nebuvo ratifikuoti Rusijos parlamente.

„Privalome vertinti situaciją pagal dokumentus. Nėra ratifikacijos – nėra Baltijos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos. Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės Taryba buvo laikini valdžios organai, kurių nesąlygojo konstitucija, todėl pripažinimas yra neteisėtas“, – kalbėjo V. Žirinovskis. „Jei Generalinė prokuratūra pripažins, kad Baltijos šalių nepriklausomybė yra neteisėta, šios respublikos bus įpareigotos surengti referendumus, kuriuose dauguma Pabaltijo gyventojų galėtų sutikti su tuo, kad jie vėl yra Rusijos dalis“, – pareiškė politikas.

Visa tai sužadino reakciją tiek tarp politikų, tiek viešojoje erdvėje. Į tokį Rusijos žingsnį reaguodama prezidentė Dalia Grybauskaitė portalui delfi.lt pareiškė: „Mūsų Nepriklausomybė iškovota Lietuvos žmonių krauju. Ir niekas negali į ją kėsintis. Savo likimą spręsime tik mes patys.“

Tuo metu Vytautas Landsbergis, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, agentūrai BNS teigė, jog „pati Rusija tikriausiai neteisėta. O Lietuva neturėtų veltis į diskusijas ir kreipti daug dėmesio į Rusijos prokuratūros pradėtą tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės teisėtumo“. „Jie vėl bando mus išprovokuoti į kažkokį ginčą. Galėtų mūsų politikai, Seimo nariai kreiptis į Lietuvos prokuratūrą atsakymo, ar Rusija yra teisėta. Nes Rusija tikriausiai neteisėta – ji nuvertė carą, nužudė su vaikais, tai kokia čia teisėta valstybė?“ – kalbėjo V. Landsbergis.

Kaip rašė portalas 15 min.lt, informacinio karo eigą akylai sekančio politologo Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, išplatinta informacija apie šį tyrimą tėra didesnio Rusijos lyderio Vladimiro Putino projekto dalis.

„Tokie teisiškai nihilistiniai žingsniai rodo, kad ne tik agresyviom karinėm priemonėm yra perbraižomos ribos, bet bandoma ir teisinėmis priemonėmis kurti kažkokius Sovietų Sąjungos vaizdinius. Tokiu atveju nebelieka ne tik jokio pasitikėjimo, bet ir jokių elementarių teisinių garantijų“, – dėstė N. Maliukevičius.

Jo manymu, Lietuva turėtų aiškiai parodyti, kad V. Putinas tokiais sprendimais stoja į labai rimto pasirinkimo kryžkelę, iš kurios kelio atgal nebebus.

„Reiktų pristatyti tai kaip politinio pasirinkimo opciją Putinui. Arba žengiama visiško santykių su Vakarais sunaikinimo keliu, arba žengiamas žingsnis atgal ir tokių absurdiškų pareiškimų nedaroma“, – kalbėjo politologas.

Tiesa, vėliau buvo pranešta, jog Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai tokį parlamentarų prašymą pavadino nesuprantamu. „Kremlius nežinojo apie šią iniciatyvą ir, kalbant atvirai, man sunku suprasti šios iniciatyvos prasmę“, – žurnalistams kalbėjo D. Peskovas.

Liepos 6-ąją Lietuvoje minima Valstybės diena – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi paminėjimas.

„Valstybės diena yra šventė, įprasminanti tautos vienybę ir jos gyvastį. Tai diena, dovanojanti ypatingą bendrumo jausmą. Sujungianti istoriją ir dabartį. Karaliaus Mindaugo karūnavimas šiai žemei atnešė ne tik pripažinimą, bet ir kelią į Europą. Jis davė pradžią mūsų visų Lietuvai – didingai valstybei, keitusiai viso žemyno istoriją“, – vėliavų pakėlimo ceremonijoje kalbėjo tautiniu kostiumu pasipuošusi D. Grybauskaitė.

Irena Degutienė, Seimo pirmininkės pavaduotoja, delfi.lt komentare „Ką mums šiandien reiškia Mindaugo karūnavimo diena“ rašė: „Šiandien turime nepriklausomą valstybę, tačiau ar turime nepriklausomą ir laisvą žmogų? Ar įveikėme mums tiek cariniais laikais, tiek sovietmečiu skiepytą vergo, kuris privalo tylėti ir klusniai vykdyti, mentalitetą? Ar savo Tėvynėje, mums pažadėtoje žemėje, esame šeimininkais? Ar jaučiamės taip, kad Lietuvos likimas priklausytų ne nuo kieno nors kito, o nuo mūsų pačių ir konkrečiai to, ką darau čia ir dabar? Manau, kad šie klausimai atspindi aktualius šios dienos iššūkius, kuriuos turime spręsti norėdami sutvirtinti savo valstybingumo pamatus, siekdami glaudesnio ryšio tarp valstybės ir jos piliečių. Politika nėra ir negali būti tik administravimas, kuris rūpinasi tik protingu išteklių paskirstymu. Politika visų pirma kalba apie vertybes, o visų svarbiausias klausimas yra tai, ant kokių vertybinių pamatų mes statome savo valstybingumą ir kokie vertybiniai saitai saisto mus kaip tautą.“