Alovės (Alytaus raj.) Švč. Trejybės bažnyčioje 2015 m. gegužės 31 d. buvo aukojamos šv. Mišios už 1949 m. lapkričio 26 d. Varčios miške žuvusius partizanus. Jas aukojo Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas kun. Stanislovas Stankevičius ir Alytaus įgulos kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas.

Gegužinių pamaldų metu buvo meldžiamasi už brolius lietuvius, žuvusius Laisvės kovose. Per pamokslą kunigas kalbėjo, kad partizanai tarnavo ir aukojosi dėl Tėvynės. Nors ir buvo apšaukti okupantų visokiais negražiais vardais, tačiau išliko žmonių atmintyje kaip didvyriai.

Po šv. Mišių, sugiedojus valstybės himną, vykome į Varčios miško Dušnionių girininkijos 707 kvartalo 16 sklypą (Alytaus raj., Daugų sen., Bogušiškių k.). Čia buvo šventinamas paminklinis atminimo ženklas, kurį pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Šventinamas paminklinis atminimo ženklas Varčios miške
Gintaro Lučinsko nuotr.

Paminklinis atminimo ženklas pastatytas prie buvusio „Kregždės“ būrio bunkerio vietos, šalia šioje vietoje žuvusiems partizanams 1991–1992 m. partizanų ryšininko Stasio Lisausko pastatyto kryžiaus. Atminimo ženkle iškaltos 8 pavardės: „Julius Karpis-Vieversys, Bernardas Navickas-Girinis, Bronius Kukauskas-Kalvaitis, Petras Savickas-Kregždė, Juozas Baranauskas-Šamas, Bronė Diksaitė-Gražina, Viktoras Kavaliauskas-Klajūnas ir Antanas Stankevičius-Vakaras“.

Uždegtos atminimo žvakutės prie šio kuklaus paminklo, minute tylos pagerbtas žuvusių partizanų atminimas. Paminklinį atminimo ženklą pašventino kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas.

Renginio organizatorius Vytautas Mačionis apžvelgė partizaninių kovų Dzūkijoje, kurios siekia 1940 m., kai buvo įkurta pogrindinė antisovietinė „Geležinio Vilko“ organizacija, eigą. Geležinio Vilko grupei (tėvūnijai) vadovavo vienas įžymiausių partizanų vadų Vaclovas Voveris-Žaibas. Ne visi partizanai žuvo atvirose kautynėse. Dauguma, išdavus jų slaptavietes, gyvybės neteko bunkeriuose. Vytautas Mačionis kalbėjo: „Atminimo ženklai partizanų žuvimo vietose yra skirti ateities kartoms – gal sustos, paskaitys, pagerbs, sužinos apie tai, kaip buvo kovota už Laisvę. „Kregždės“ bunkerio vietą aptiko Švobiškių kaimo gyventojas Pankevičius ir pranešė į MGB Alytaus apskrities skyrių. Jis buvo ant medžių pažymėjęs ženklus iki bunkerio. MGB-istai pažymėtu keliuku eidami bunkerio nerado, todėl grįžo pas Pankevičių. Tada jis pats nuvedė ir parodė bunkerio vietą. Tikriausiai partizanai buvo užklupti netikėtai, nes aštuoni žuvo, o Alfonsas Diksa-Inžinierius buvo sunkiai sužeistas, vėliau teistas ir daug metų kalėjo. Kai partizanus suguldė atpažinimui, rusų kareiviai stebėjosi: „Kakajakrasyvaja banditka“ (Kokia graži banditė). Žuvusiuosius nuvežus į Alytų ir paklausus, kur dėti, baudėjų dalinio štabo viršininkas pasakė: „Skarmit sabakam“ (Sušerti šunims). Žuvę partizanai buvo sušerti prie Alytaus Kaniūkų tilto apsaugos laikomiems MGB-istų šunims. Šnipą Pankevičių partizanų teismo nuosprendis pasiekė po mėnesio. „Kregždės“ ir jo žmonos „Gražinos“ sūnų Petrą užaugino partizanų rėmėjai. Kol kas nežinoma, kodėl šiame bunkeryje buvo apsistoję net penki vadai: galbūt vyko į pasitarimą ir čia buvo laikinai įsikūrę, o gal grįžo iš jau įvykusio pasitarimo.“

Šių eilučių autorius pakvietė paminėti 70-metį ir Varčios mūšių, kurie vyko šiame dideliame miško masyve (plotas per 1000 ha) 1945 m. birželio 12–13 d. ir birželio 23–24 d. Taip pat pateikė epizodą iš partizanės Bronės Diksaitės-Gražinos, Žibutės gyvenimo: „1948 m. gegužės 22 d., kai buvo tremiama Diksų šeima iš Bogušiškių kaimo, mano senelis Vincas Stanišauskas įkalbėjo Bronę Diksaitę, kad ji bėgtų nuo ištrėmimo, bet ji nedrįso to daryti, nes nenorėjo palikti savo mažo sūnelio Petriuko. Tada Vincas Stanišauskas išprašė stribų, kad tokio mažo vaiko neimtų į trėmimą, nes jis pakeliui numirs. Stribams sutikus, tą vaikelį parsivežė į savo namus ir prižiūrėjo apie dvi savaites, vėliau perdavė Viktorui Abeciūnui (Novoplentos k., Alovės vlsč.), o dar vėliau šis apsigyveno pas partizanų ryšininkus Truncus (Klausiškių k., Alovės vlsč.). Jie Petrą Diksą ir užaugino, nes motina Bronė Diksaitė, pabėgusi nuo ištrėmimo, tapo partizane „Žibute“, kartu su savo vyru Petru Savicku-Kregžde ir kitais partizanais žuvo 1949 m. lapkričio 26 d. Varčios miške.“

Gintaro Lučinsko nuotr.

Istoriniai duomenys informuoja, kad 1949 m. lapkričio 26 d. Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje, Varčios miške, netoli Bogušiškių kaimo gyventojo Aleksandro Lisausko sodybos, MGB Alytaus apskrities skyriaus operatyvinė-karinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo aptiktas bunkeris. Per kautynes žuvo aštuoni Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanai: apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos žvalgybos skyriaus viršininkas Julius Karpis-Vieversys (g. 1927 m. Mergežerio k., Varėnos vlsč., Alytaus apskr.), rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis (g. 1929 m. Gelovinės k., Merkinės vlsč., Alytaus apskr.), rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kiškis, Kalvaitis (g. 1914 m. Vieciūnų k., Druskininkų vlsč.), tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas Petras Savickas-Kregždė (g. 1924 m. Žvirgždėnų k., Daugų vlsč., Alytaus apskr.), Kregždės būrio skyriaus vadas Juozas Baranauskas-Šamas (g. 1922 m. Mieliūnų k., Alovės vlsč., Alytaus apskr.), Bronė Diksaitė-Gražina, Žibutė (Petro Savicko-Kregždės žmona, g. 1924 m. Bogušiškių k., Alovės vlsč., Alytaus apskr.), Antanas Stankevičius-Vakaras (g. 1926 m. Sapiegiškių k., Varėnos vlsč., Alytaus apskr.) bei Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos partizanas Viktoras Kavaliauskas-Klajūnas (g. 1928 m. Sukarepkos k., Varėnos vlsč., Alytaus apskr.).

1949 m. lapkričio 28 d. slėptuvės prižiūrėtojas Aleksandras Lisauskas (g. 1903), o gruodžio 11 d. jo sūnūs Vladas (g. 1923) ir Stasys (g. 1927) buvo suimti ir represuoti – per 10 metų praleido lageriuose.

Partizanų žuvimo, slėptuvės bei bunkerio vieta ir medinis kryžius (teritorijos plotas 136 kv. m) 2004 m. gruodžio 28 d. įtraukti į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą, nes turi memorialinį ir istorinį vertingųjų savybių pobūdį.

Gintaras Lučinskas