Taip pavadintas „Lietuvos muziejų kelio“ renginys, vykęs prie tautodailės muziejaus „Senoji klebonija“ Punske. Toks pavadinimas neatsitiktinis. Šio muziejaus eksponatai ir veikla susiję ir su jaunimu, ypač su Punsko mokyklų mokiniais, su kuriais daugelį metų tenka bendrauti per pamokas ir po jų. Moksleiviai yra atnešę į muziejų ne vieną eksponatą. Prieš daugiau nei dešimtį metų per Punsko mokyklos šventę buvo organizuojamos senienų parodos, į kurias eksponatus sunešdavo mokiniai. Dalis jų buvo atiduodama į muziejų.

Nėriniai ant rėmų – ypatingi mūsų krašto tautodailės srities eksponatai. Jie į muziejų yra patekę jau per pirmąją Tradicinių audinių parodą 1996 metais. Tarp jų buvo B. Makauskienės iš Kreivėnų nunerta ant rėmų ir spalvotais siūlais siuvinėta lovatiesė, Degutienės iš Vaičiuliškių baltais lininiais siūlais nerta staltiesė ir B. Batvinskienės iš Punsko spalvotas kilimėlis. Laikui bėgant eksponatų daugėjo. Jų parinkę yra ir mokiniai. Įsimintiniausias A. Šimčikaitės kilimėlis su juodame dugne įspūdingai išsiuvinėtomis gėlėmis. Paskutinis nėrinys tai vyro darbas. Jį padovanojo A. Kuosa iš Vaitakiemio. Jis nėrinį atliko maždaug prieš šešiasdešimtmetį. Nėrinių gamybos technika gerokai užmiršta, nors prieš daugiau kaip trisdešimtmetį ji dar buvo gyva mokykloje. Su mokiniais gaminome kilimėlius ir juos puošėme spalvotų siūlų bumbulais.

Pasinaudojus tautodailės dirbtuvių patirtimi, įranga ir medžiagomis Punsko mokykloje vėl galėjo atgyti ši technika. 2014/15 mokslo metais technologijos pamokų metu ir įgyvendinant projektą „Gimnazija – galimybių mokykla“ buvo kuriami nėriniai ant rėmų. Tai nedidelės staltiesėlės, kurios buvo eksponuojamos ir tarptautiniame konkurse „Jurgeli meistreli“ (ir teigiamai įvertintos). „Lietuvos muziejų kelio“ Punske pagrindinis tikslas buvo suaktyvinti mokinius. Vieni demonstravo nėrimo technologiją, kiti atėjo pasižiūrėti. Kad nebūtų liūdna, kartu su „Alna“ visus linksmino ir mokiniai: grojo „Šalcinuko“ muzikantai ir dainavo sutartinių giedotojos „Saulalės“.

Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – per Lietuvą nusidriekė projektas „Lietuvos muziejų kelias“. Birželio 12 d. jis pasiekė Punską. Šis nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūrinio turizmo plėtros ir modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas organizuojamas Lietuvos muziejų asociacijos.

Šiemet, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą 2015-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais, „Lietuvos muziejų kelio“ organizatoriai plėtoja temą „Liaudies meno grožis“, kurios renginiai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Etnografinių regionų metų minėjimo veiksmų planą. Projekte dalyvaujantys muziejai siūlo renginius, atskleidžiančius etnografinių regionų savitumą, kultūrinį palikimą, tradicijas. Ekspozicijų atnaujinimai, parodos, meniniai edukaciniai projektai, tradicinių amatų renginiai, susitikimai su tautodailininkais, liaudies meno sričių tyrinėtojais – tai tik dalis veiklos įvairovės, kurią galės rinktis lankytojai, keliaujantys „Muziejų keliu“.

Šiemet tęsiamas 2014 m. pradėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ ciklas – plėtojama lietuvių liaudies meno tema. 2016 m. bus populiarinami Lietuvos dvarai ir juose sukauptos vertybės, 2017 m. prisimenami Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai, o paskutiniais, 2018 m. – skatinama apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos pasiekimus.

Pirmą kartą 2012-aisiais, Muziejų metais, surengtas „Lietuvos muziejų kelias“ į renginius sukvietė beveik 29 000 lankytojų. 2014 m. susidomėjusiųjų skaičius išaugo net iki 54 000. Šiemet „Lietuvos muziejų kelio“ programoje dalyvauja 67 muziejai iš visos Lietuvos, visuomenei bus pristatyti 104 renginiai.

Džiaugiamės, kad ir Punsko „Senosios klebonijos“ muziejui buvo suteikta galimybė kartu su visa Lietuva dalyvauti „Muziejų kelyje“. Už šią galimybę turime būti dėkingi Lazdijų krašto direktorei. Ji pasiūlė įtraukti ir mūsų kraštą. Manome, kad įgyvendinome keliamus tikslus. Nėriniai ant rėmų – tai tikras liaudies meno grožis. Galime didžiuotis, nes tokių eksponatų artimiausiuose muziejuose nėra daug, o dar mažiau šiandien išmanančiųjų šią techniką. Labai džiugu, kad mokiniai tęsia savo senelių tradicijas. Štai Punsko gimnazijos III kl. mokinė Edita ryžosi atkartoti savo senelio Antano iš Vaitakiemio nunertą lovatiesę. Tai eksponatas, kurį autorius padovanojo praėjusiais metais renkant medžiagą apie Vaitakiemį. Juodame dugne trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – derinys. Tai vienintelis toks eksponatas. Vyrai retai imasi moteriško amato, bet jeigu jau ryžtasi, tai padaro savitai.

Kviečiu visus lankyti parodą ir linkiu, kad parodoje esantys eksponatai praturtintų jūsų pažinimo kelionę, suteiktų atradimo džiaugsmą.

Aldona Vaicekauskienė