Apie klojimo teatro reikšmę lietuvių kultūros istorijoje rašyta ir kalbėta daug. Nūdiena rodo, kad prieš daugiau nei šimtmetį pasėtas lietuviškojo teatro grūdas šiandien duoda derlių. Sunku būtų Lietuvoje rasti kaimą ar miestelį, kuris neturėtų savo teatro trupės. Mūsų krašte ši tradicija apnykusi, bet vis dar gyva. Lietuvių vaidinimai statomi Seinuose, Suvalkuose, Punske.

Pats reikšmingiausias klojimo teatrų renginys – KRIVŪLĖ, kuri po šiaudine pastoge suburia pačius iškiliausius, įdomiausius klojimo teatrus. Šiemet birželio 20–21 d. „klojimiečiai“ sugužėjo į Punsko skanseną. Čia vyko XXIV klojimo teatrų festivalis ir XXVII Lietuvos klojimo teatrų krivūlė. Praėjusiais metais Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro artistai parsivežė pagrindinę Krivūlės premiją ir diplomą bei Krivio lazdą – šventės simbolį, suteikiantį teisę ir garbę kitąmet surengti teatrinius atlaidus savam kieme.

Festivalį pradėjome tradicine teatralų eisena Punsko miestelio gatvėmis. Kapelos „Klumpė“ lydimi, skelbėme šventės pradžią. Renginį atidarė Punsko lietuvių kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė bei Teatro tėtušiu vadinamas Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Petras Bielskis. Sveikinimo žodį tarė ir Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Klojimo teatrų krivūlė Punske vyko trečią kartą (anksčiau buvo surengta 1992 ir 2006 m.). Dvi dienas skanseno kluonas skambėjo nuo juoko, plojimų, alsavo gyvybe ir džiaugsmu.

Scenoje pirmieji pasirodė šventės šeimininkai – Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras, suvaidinęs Stasio Žemaičio 3 veiksmų komediją „Mirta Činčiberaitė arba 15 000 litų“. Kadangi šiemet apie premjerą, įvykusią birželio 4 d., „Aušros“ puslapiuose nebuvo rašyta, trumpai apžvelgsiu minėtą spektaklį. Ši pjesė – dar viena lietuvių dramaturgijos lobynuose atkasta komiška meilės istorija, kurios siužetas labai aiškus ir nesudėtingas. Banko tarnautojas Stasys (Darius Malinauskas) yra beprotiškai įsimylėjęs jauną studentę Stasę (Daiva Ivoškaitė). Deja, tėvai (Rūta Burdinaitė ir Donatas Ališauskas) nesutinka, kad jų sūnus vestų neturtingą merginą, ir patys perša jam pasiturinčias kaimynes. Geriausias Stasio draugas Petras Jonikas (Arnoldas Vaznelis), norėdamas gelbėti įsimylėjusiuosius, persirengia aukštos kilmės pirmos mados pasekėja panele Mirta Činčiberaite ir kartu nuvyksta pas Stasio tėvus. Ten susipažinus su Stasio sesute Maryte (Alicija Kraužlytė) gimsta dar viena graži meilės istorija. Pagundai tapti „tikra dama“ nemoka atsispirti ir samdinė Genė (Darija Vyšniauskienė). Siužetas pasakojamas įterpiant ir žiūrovų – Dariaus Vainos, Edvino Krakausko, Valdo Šupšinsko ir Dariaus Vaicekausko – replikas. Mat salėje sėdintys žiūrovai kartu yra ir spektaklio personažai, kurie sustiprina komiškumą, komentuoja ir papildo sceninį veiksmą. Tarsi Peterio Brooko „grubiajam teatre“…

Pirmąją festivalio dieną scenoje matėme Paluobių kaimo teatro (rež. Mindaugas Kriaučiūnas), Miroslavo mėgėjų teatro „Kaukas“ (rež. Irena Norkūnienė), Leliūnų mėgėjų teatro „Le Liūnė“ (rež. Šarūnas Kunickas), Klaipėdos universiteto teatro (rež. prof. Petras Bielskis) spektaklius. Vakare nusipynę vainikus dalyvavome Joninių šventėje „Šilainėje“. Ligi ryto skambėjo dainos, degė laužai, ant ežero liūliavo plukdomi vainikai.

Antrąją festivalio dieną pradėjo Krivūlės komisijos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. dr. Rimantas Balsys bei festivalio vedėjai Donatas Ališauskas ir Arnoldas Vaznelis. Pilnutėliam žiūrovų skanseno kluone vaidino Žemaitkiemio mėgėjų teatras „Seklyčia“ (rež. Dalia Uzdilienė), Anykščių kultūros centro teatras (rež. Jonas Buziliauskas), Kuršėnų kultūros centro teatras „Mozaika“ (rež. Petras Valskys), Girdžių dramos teatras „Mituvis“ (rež. Loreta Zdanavičienė), Matuizų suaugusiųjų teatras „Giraitė“ (rež. Irena Čeplikienė), Jurbarko K. Glinskio teatras (rež. Danutė Budrytė-Samienė), Senasis Agluonėnų klojimo teatras (rež. Augustinas Šutkus ir Egidijus Kupčiūnas) bei Seinų mėgėjų teatras (vad. Eugenija Pakutkienė). Nepritrūko nei gero oro, nei geros nuotaikos, nei gerų spektaklių. Publika puikiai palaikė vaidinančius scenoje, o artistai – atidavė savo širdeles žiūrovams.

Vainikais išpuoštame, beržo šakomis kvepiančiame skanseno kluone nuaidėjo Krivūlė. Visus spektaklius stebėjo garbinga komisija: prof. dr. Rimantas Balsys (pirmininkas), prof. dr. Petras Bielskis, J. E. vyskupas Jonas Kauneckas, teatrologas Darius Peckus, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, ilgametė Punsko klojimo teatro režisierė Teklė Paransevičienė. Jų užduotis – stebėti, vertinti spektaklius, išrinkti pačius įdomiausius, apdovanoti geriausius aktorius. Pagrindinės dovanos – dvi 300 eurų premijos.

Vysk. Jono Kaunecko 300 eurų premija nukeliavo į Girdžių dramos teatro „Mituvis“ režisierės Loretos Zdanavičienės rankas už Kazio Vijūno komediją „Bobutės susipyko“. Kita – Laukuvos seniūnijos skirta 300 eurų premija bei kvietimas vaidinti Laukuvoje atiteko Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatrui. Antrus metus iš eilės punskiečiai apdovanoti pačiais svarbiausiais Krivūlės diplomais. Geriausių aktorių diplomai Punsko teatralų gretose skirti Rūtai Burdinaitei už motinos Onos vaidmenį ir Edvinui Krakauskui už žiūrovo vaidmenį Stasio Žemaičio komedijoje „Mirta Činčiberaitė arba 15 000 litų“.

Įteikus diplomus, padėkas, apdovanojimus nuskambėjo Krivūlės himnu tapusi giesmė „Lietuva brangi“. Ji buvo lyg padėka ir džiugesio manifestas, kad vis dar esame, kad mūsų stiprybė – mūsų šaknyse.

Belieka tarti nuoširdžiai ačiū visiems šventės dalyviams, komisijos nariams, svečiams, žiūrovams ir ypač teatro žmonėms, kurie neša tą sceninį džiaugsmą, kurie supranta jo reikšmę, misiją. Padėkos žodžiai ir Punsko „klojimiečiams“ – tai jie pynė vainikus, tvarkė kluoną, rūpinosi svečiais, organizaciniais darbais. Ačiū, brangieji. Jūs esate teatro šeima.

Renginio rėmėja – Lenkijos Respublikos administravimo ir skaitmeninimo ministerija.

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė