Sąskrydis – pats seniausias lietuvių renginys, daugel metų suburiantis visus kolektyvus pasirodyti vienoje vietoje. Saviveiklininkai plačiai veikė mūsų krašte jau prieš karą, o pokariu vėl būrėsi, dainavo, grojo, vaidino savuose kaimuose ir nuvykdavo pasirodyti į kitus. Senuose šaltiniuose, „Aušroje“ minimi Ožkinių, didžiulis Šlynakiemio kaimo choras, Valinčių, Klevų, Kreivėnų, Žagarių, Vidugirių ir kt. saviveiklininkai. Randame žinių, kaip gausiai ir noriai jie būrėsi. Pagal LVKD archyvo dokumentus, kasmet Vaikų dienos proga rengti vaikų pasirodymai. Štai rašoma: „Vaikų ansamblių sąskrydis, vykęs Navinykų mokykloje 1971 m. birželio 6 d. Vaiko dienos proga, perkeliamas iš anksčiau paskelbto vaikų sąskrydžio prie Seivų ežero“.

Iš 1964 m. rugpjūčio 14 d. LVKD CV posėdžio su saviveiklos ratelių vadovais protokolo (užrašė Henrikas Karčiauskas) matyti, kad posėdyje dalyvavo 17 asmenų. Tikslas – nustatyti, kada ir kur vyks sąskrydis. LVKD pirmininkas Algirdas Skripka pasisakęs: „(…) visi saviveiklos ratelių vadovai yra mokytojai, o jie vasaros laikotarpiu turėjo kursus ir negalėjo reikiamai paruošti ansamblių sąskrydžiui. Sąskrydis visuomet vykdavo Klevų piliakalnyje, bet šiais metais siūloma suruošti kitose vietovėse. (…) reikėtų sutrumpinti programos laiką iki 2,5 val., kad nebūtų per daug ilgu ir nuobodu. Ans. lygis augs metai iš metų, mes tai matome sąskrydžio programos metu.“

LVKD sekretorius Jonas Kmieliauskas pasiūlė suburti komisiją, kuri nustatytų valandą, vietą ir programą. „Tikslios programos dar neturime, ans. pilnu tempu ruošiasi šiam sąskrydžiui. Numatoma, kad šiemet sąskrydyje dalyvaus šitie ans.: Kreivėnai, Pristavonys, Vaitakiemis, Punskas, Vidugiriai, Burbiškiai, Valinčiai, Krasnagrūda ir Oškiniai. Programoje: 1. įžangą padarys centro valdyba; 2. saviveiklos ratelių pasirodymas; 3. sportiniai žaidimai, kuriuos suorganizuos Gint. Marcinkevičius; 4. tradicinis laužas ir pasilinksminimas prie laužo; 5. sąskrydžio užbaigimas. Jeigu bus galimybė – iš Elko partrauksime vežimą ir sąskrydžio vietoje įvesime elektros šviesą.“

Sąskrydis,2015

Algis Uzdila kalbėjo: „Aš niekad nemačiau sąskrydžio Klevuose, bet iš žmonių žinau, kad programa buvo vis per ilga… Mūsų tikslas yra parodyti gerą programą ir neužimti daug laiko, kad žmonės turėtų laiko kada pasivaikščioti ir pasilinksminti. Organizatorių užd. padaryti peržiūrą ir sustatyti programą vientisą ir įdomią. Ar verta keisti vietą? Ne, nes Klevai yra labai graži vietovė, be to, rengti sąskrydžius Klevuose yra tradicija. Tradiciją reikėtų palaikyti, tą patį girdime ir iš žmonių. Dėl termino – tinkama rugpjūčio 23 d. Kas dėl programos, tai kad kiekvienas ans. – kolektyvas parodytų po kokius 3–4 punktus. Kukliai suminėti, kas dalyvauja. Mūsų tikslas būtų, kad parodytume, ką turime, kad tai suruošė mūsų kaimo žmonės. Kad sąskrydžio programa paliktų geriausią įspūdį.“

Sąskrydis, 2015

LVKD narys Jonas Karčiauskas sakė: „Kas dėl vietos, pasisakau už Klevus, nes Klevai yra lyg centras. Praėjusių sąskrydžių metu niekad nebuvo geros pabaigos, nežinia buvo, kokią val. kokia programos dalis vyksta.“

Birutė Radzevičiūtė pažymėjo, kad Navinykų saviveiklos ratelis nedalyvaus, nes yra paruošęs tik vaidinimą, kuris užimtų daug laiko. Vadovas Jurgis Valinčius informavo: „Su Pristavonių jaunimu ruošime programą Pristavonyse šio mėn. 16 d., turime paruošę keletą dainų ir šokių. Mano nuomone, geriau, kad sąskrydis vyktų Klevuose.“ Boleslovas Grigutis pranešė, kad Vidugirių ansamblis ruošiasi dalyvauti, ir pasisakė už Klevus kaip sąskrydžio vietą. Punsko lietuvių kultūros namų instruktorė Onutė Jonušonytė pasakė, kad Valinčių ansamblis renginiui paruošęs šešias dainas. Dalyvaus ir Ožkinių kolektyvas. Vaitakiemio LVKD ratelio saviveiklos vadovas Kostas Sidaris teigęs: „Nuobodu yra klausytis programos, kad ji pradedama pora valandų po nustatyto laiko, o ne kad per ilga. Ansambliai ruošiasi visą žiemą ir nereikia trumpint, nes jiems būtų didelė skriauda.“ Algirdas Nevulis iš Raistinių pasisakė taip: „Būtų geriau, kad sąskrydžio metu grotų ne vienas muzikantas, o visas orkestras, kurių, kaip žinome, mes turime. Žmonės atvyksta iš toli ir norėtų pamatyti ilgesnę programą, turėtų trukti 2–3 val. Pranešimuose būna įrašyta, kada pradžia, pvz., 12 val., bet tuo metu žmonės eina bažnyčion, reiktų pradėt 14 val.“

Sąskrydis, 2015

A. Skripka tęsė: „Tai vyktų Klevuose, jei blogas oras, būtų perkelta iš 23 d. į rugpjūčio 30 d. Nuolatiniai LVKD darbuotojai turi numatyti, kiek ans. ir koks jų repertuaras, galėtų tai būti: dainos, tautiniai šokiai, monologai, eilėraščiai. LVKD sekretorius iš Klevų ratelio aktyviausių narių sudarys grupę, kuri atitinkamai paruoštų piliakalnį sąskrydžiui, sutvarkytų vietą, suieškotų uždangas, prikrautų laužui šakų. Kas dėl transporto – prašome, kad ansambliai atvyktų savo transportu ir draugija bus dėkinga, o kas neturės kuo – atsiųsime sunkvežimį. Būtų gerai iš anksto apie sąskrydį pranešti radijui ir kino kronikai. Mūsų užd. numatyti muzikantus, kurie būtų atsakingi už muziką sąskrydžio metu, pakviesti bufetą (be vyno ir degtinės), kurio pelnas eitų sąskrydžio organizaciniams reikalams.“

J. Kmieliauskas teigė: „Rateliams apie sąskrydį būdavo visuomet pranešama, ir šiemet taip pat pranešime“. Tai rodo, kad 1964 metais sąskrydis jau galėjęs būti kelintas iš eilės. „Mano manymu, ans. turėtų atvykti ne 12, o 10 val., kad dalyviai pakankamai turėtų laiko pasiruošimui, o sąskrydis programą pradėtų 14 val. (…) Kas dėl muzikos, tai mes susitarsime su Burbiškių kaimo kapela, kuri tikriausia sutiks. Kas dėl bufeto, reiktų uždrausti, kad alkoholio nepardavinėtų“, – pridūręs J. Kmieliauskas.

LVKD archyve rastame „Aušrai“ ­skirto straipsnio rankraštyje rašoma: „Žmonės laukė, kada įvyks ši Sąskrydžio ir kartu saviveiklos ansamblių darbo už 1962 m. apžiūros tiksli data. Kas dėl vietos, tai nebuvo jokių abejonių, kad Klevų apylinkėje – dideliam kalne, pavadintam „piliakalniu“, esančiam tarp dviejų ežerų Klevo ir Klevaičio. Vieta labai graži, o apie patį kalną pasakojama įvairių legendų, pasak kurių ant kalno stovėjusi kadaise maža pilis ar tvirtovė.

Rugpjūčio 9 d. jau nuo 10 val. visais į numatytą vietą vedančiais keliais ir takais traukė sunkvežimiai, lengvosios automašinos, motociklai, dviračiai bei dainuodamos pėsčiųjų grupės. Pagaliau 15 val. LVKD pirmininkas atidaro sąskrydį, trumpai pasveikina dalyvius. Dalyvauja 10 saviveiklos ansamblių: Klevų, Radžiūčių, Žagarių, Vidugirių, Kampuočių, Valinčių, Kreivėnų, Ožkinių, Aradnykų, Punsko kultūros namų. Ožkinių kaimo saviveiklos ansamblio vadovas Juozas Maksimavičius pasveikino svečius, atvykusius iš Kapsuko su Petru Pridotku. Žmonių buvo apie 2 tūkst., nepaisant nepatogių kalno šlaitų visi su dideliu susidomėjimu išklausė visų saviveiklos ansamblių 5 valandas betrunkančios programos, negailėdami jiems plojimų ir gerų atsiliepimų. Nežiūrint sunkių žiemos sąlygų keletą kartų jau visgi spėjo pasirodyt Burbiškių, Aradnykų ir Krasnagrūdos saviveiklos rateliai.

– Šiais metais tradiciniu būdu manome suorganizuoti saviveiklos ansamblių sąskrydį Klevuose, – pareiškė Jonas Kmieliauskas. – Būtų gerai, kad jis įvyktų birželio 23 d. – Joninių išvakarėse. Numatoma pradžia 10 val., pabaiga 22 val. Programoje: atidarymo trumpa kalba, dainos, šokiai, monologai, dialogai, eilėraščiai, laužo sukūrimas, vainikėlių leidimas į ežerą.

Juozas Kubilius pasiūlė, kad panašų saviveiklos ansamblių sąskrydį suruošti Žagarių kaime. Jonas Kmieliauskas ir kiti pažymėjo, kad panašus dalykas buvo organizuojamas keletą metų atgal ir visai nepavyko. Be to, Žagariai atitolę nuo visų kitų kaimų. Klevų piliakalnis yra lyg ir visų kaimų centre, todėl čia viskas geriausia pavyksta.“

Sąskrydis, 2015

LVKD ataskaitoje rašoma: „1961.VII.9 d. Klevų piliakalnyje tarp Klevo ir Klevaičio ežerų suvažiavo virš 2 tūkst. žiūrovų… apžiūrėti meno saviveiklos. Klevuose dalyvavo 12 saviveiklos ansamblių – 200 narių. Šiais metais susidarė ansambliai: Radžiūčių, Lumbių, Paliūnų ir prie CV LVKD Seinuose. Šiuo metu veikė 14 meno kolektyvų. 49 kartus šie ansambliai surengė pasirodymus, iš jų 27 nemokamai.

Ansambliai 25% lėšų už surinktus bilietus perduoda į centro valdybą, likusius naudoja išlaidoms padengti ir taip kaupia banke PKO. Vidugirių ansamblis yra sukaupęs jau 4 000 zlotų ir dar šiemet planuoja užpirkti televizijos aparatą.“

1986-06-27 d. rašte LVKD kviečia į saviveiklos ansamblių sąskrydį, vyksiantį liepos 6 d. 17 val. Burbiškių kaime prie Galadusio ežero, o 1986-06-17 d. rašte – į Joninių vakarą birželio 22 d. 19 val. Klevų kaime prie Klevo ežero (Jono Balulio laukuose).

1963-03-24 d. LVKD saviveiklos ratelių vedėjų pasitarimo protokole rašoma: „LVKD sekretorius Jonas Kmieliauskas kalbėjo apie Varšuvoje ruošiamą festivalį Lenkijos 1000-mečiui paminėti, į kurį kviečiamos ir tautinės mažumos, kad reikia iki balandžio 10 d. pranešti ministerijai, kuris saviveiklos ansamblių galės sudalyvauti tame renginy. Nežiūrint sunkių žiemos sąlygų, visur vyksta susitikimai – repeticijos.“

Nemažai žinių apie buvusius sąskrydžius galima aptikti ankstesnių metų „Aušroje“. Štai keletas pavyzdžių.

1972 m. 18 nr. 4 psl. Angelė Šliaužienė straipsnyje „Prisimenu“ rašo: „Dažnai prisimenu, kai prieš 19 metų (t. y. 1953 metais) gražią, saulėtą birželio sekmadienio popietę ­pasipuošusi tautiniais rūbais ėjau Punsko ežero pakrante į Ožkinių kaimą pas p. Krakauską, kur turėjo įvykti pirmas po karo audrų dainų ir šokių vakaras. (…) Kluone buvo įrengta scena, papuošta berželiais, o uždanga iš gražių liaudies audinių. Pasigirdus skambučiui – scenoje J. Maksimavičius pasveikino taip gausiai susirinkusius ir tarė įžanginį žodį. Po to skambėjo gražios lietuviškos dainos. Chorą paruošė ir jam vadovavo Vincas Valinčis. Po dainų ėjo tautiniai šokiai: „Blezdingėlė“, „Klumpakojis“, „Suktinis“, „Noriu miego“, „Mane motulė barė“, eiles deklamavo Petronėlė Jakimavičienė.

(…) tą programą nebuvo lengva paruošti, nes neturėjome aprašymų nei vadovų, bet kiek prisiminė Juozas Maksimavičius, kiek Petronė ir Juozas Jakimavičiai, Petronėlė Babkauskaitė ir aš (Angelė Šliaužienė) – ir „sulipdėme“. Repeticijoms nuolatinės salės neturėjome. Rinkomės vieną kartą pas vieną ūkininką, kitą kartą pas kitą. Taip be salių, be elektros, o pilni tik gerų norų ir suyrėme programą…

(…) Ir žiūrovai, ir atlikėjai buvome labai patenkinti, žiūrovai ūžė, gausiai plojo. Visų akyse švietė džiaugsmas, o veiduose susijaudinimo ašaros. Po tiek metų Punsko padangėje vėl lietuviška daina, vėl tautiniai šokiai…“

1961 m. „Aušros“ 2 nr. 10 psl. esančiame straipsnyje „Saviveiklos apžiūra Klevų piliakalnyje“ rašoma: „Šiais metais liepos 9 d. (1961.VII.9 d.) Klevų piliakalnyje tarp Klevo ir Klevaičio ežerų suvažiavo virš 2 tūkst. žiūrovų. (…) Šiame apžiūros sąskrydyje dalyvavo 12 saviveiklos ratelių ir tinklinio komandų (…): Vidugirių, Žagarių, Punsko vidurinės mokyklos aukštesnių klasių ir skautų, LKN Punske, Radžiūčių, Lumbių, Valinčių, Navinykų, Kreivėnų ir Seinų. Atvyko 200 artistų, kurie sudainavo daug linksmų ir audringų lietuvių liaudies dainų, pašoko įvairius liaudies šokius, deklamavo eilėraščius ir monologus. Pauzėse grojo įvairias liaudies ir estradines melodijas Kampuočių kapelos kvartetas… Pabaigai lietuvių tradiciniu papročiu piliakalnio viršuje sukurtas didelis laužas ir bendrai padainuota liaudies daina „Po beržyną vaikščiojau“. LVKD pirmininkas padėkojo ir paskatino toliau nesigailėti savo jėgų kultūrinio darbo plėtimui. Laužui gęstant, skambiom dainom beaidint, visi traukė namų link (Kadugys).“

Sąskrydis, 2004 m.

„Aušros“ 1962 m. 5 nr. 7 psl. ­skaitome, kad sąskrydis vyko ­rugpjūčio 5 d. „Klevų piliakalnyje tarp ežerų Klevo ir Klevaičio. (…) Buvo Sąskrydyje 10 saviveiklos ansamblių, tai: Klevų, Radžiūčių, Žagarių, Vidugirių, Kampuočių, Valinčių, Kreivėnų, Ožkinių, Aradnykų, Punsko LKN. (…) koncertas truko iki 20 val., penkias valandas“.

Iš 1963 m. 6 nr. 10 psl. išspausdinto straipsnio „Klevų sąskrydis“ sužinome, kad „š. m. rugpjūčio 11 d. Klevų piliakalnyje įvyko sąskrydis, jame dalyvavo šeši saviveiklos rateliai: Klevų, Krasnagrūdos, Vidugirių, Valinčių, Aradnykų ir Punsko kultūros namų“.

„Aušros“ 1972 m. 18 nr. 9 psl. esančiame straipsnyje „Alio! Kalba Vaitakiemis“ prisimenama: „1966 m. pavasarį LVKD Šlynakiemyje prie Seivų ežero surengė pirmąjį lietuvių mokyklų mokinių sąskrydį. Čia mokyklos vedėjo K. Sidario vadovaujami mūsų (Vaitakiemio) saviveiklininkai užėmė pirmą vietą. Taip pat pavyko ir metais vėliau – pirma vieta, o 1969 m. mums teko III vieta…“

LVKD 15-mečio kronikoje (1973 m. „Aušros“ 19 nr. 2 psl.) teigiama: „1958 ir 1959 m. meniniai ansambliai koncertavo Eglinės ir Klevų piliakalniuose, o taip pat Žagariuose“. Šią informaciją pateikė Sigitas Krakauskas. To paties numerio 1 ir 2 psl. išspausdintame tuometinio Punsko LKN vedėjo Broniaus Nevulio straipsnyje „Prisiminimų žiupsnelis“ rašoma: „(…) Vidugirių kolektyvas garsėjo savo kaime ir mūsų apylinkėje puikiais pasirodymais ir koncertais. Gana drausmingas jaunimas mokosi su dideliu ryžtu vaidinti, šokti, dainuoti. 1967/8 metų žiemą sutarėme pastatyti trijų veiksmų K. Sajos komediją „Septynios ožkenos“, režisuoti teko man. Po vaidinimo buvo mada duoti keletą dainų ir šokių. Neatsilikome ir mes, dainų pamokė Vincas Valinčius, o šokių Aldona Leončikaitė. Pasirodėme gegužės 25 d. Vidugirių ­kaime pas A. Kasperavičių kluone, (…) programą pakartojome Punsko kino salėje.

Punsko kultūros namuose buvo lietuviška biblioteka, kuri prijungta prie viešosios. Punsko žemdirbių rengimo mokyklos vedėjas Jonas Pajaujis dažnai laikydavo paskaitas žemės ūkio temomis. Pačiam Punske jaunimo nebuvo tada daug, juos šokių mokė Petronėlė Jakimavičienė. (…)

Naujuosius 1959 m. sutikome kino salėje prie žibalinių lempų, grojo mišri kaimo kapela. (…)

1959 m. vasarą prie Klevų piliakalnio surengėme visų veikiančių ansamblių sąskrydį, programai pasibaigus ansamblių vadovams įteikėme lietuviškas knygas. Žiūrovai į šį renginį važiavo vežimais, net dviračiai tada dar buvo sunkiai prieinami. Punsko LKN saviveiklininkai jau važiavo pasisamdytu iš kooperatyvo traktorium, tačiau dėl įvairių priežasčių galą kelio nuo Smalėnų iki Klevų jiems teko eiti pėsčiom. Tų pačių metų vasarai ir mano darbui baigiantis tuo pačiu traktorium buvom nuvykę į Eglinės piliakalnį, ten buvom vietos gyventojų maloniai sutikti. Jiems atsidėkodami padainavome ir pašokome, ką buvom žiemą išmokę. O sutemus uždegėme tradicinį laužą…“

1973 m. „Aušros“ 19 nr. 3 psl. paskelbtos 1959 metų sąskrydžių nuotraukos su tokiais užrašais: „1. Nuotrauka iš 1959 m. Sąskrydžio Eglinės piliakalnyje. 2. Didelio pasisekimo Eglinės piliakalnyje Sąskrydžio metu turėjo atvykęs Goberis iš Suvalkų. 1959 m. 3. Pačioje Eglinės piliakalnio viršūnėje. 4. Iš 1959 m. vasaros Sąskrydžio Eglinės piliakalnyje“. Nuotraukos Broniaus Nevulio. Yra ir fotografija iš Klevų piliakalnio su užrašu: „Gerai nusiteikę punskiečiai 1959 m. Klevuose Sąskrydžio metu“. Nuotraukose matyti skirtingi piliakalniai. Išeitų, kad tais metais vyko du sąskrydžiai.

Kad vieta pasirenkama prie ežero – įprasta. Sąskrydžiai vykdavo Klevų kaime, Vaitakiemyje, Žagariuose. Iki dabar rengiami Burbiškiuose prie didžiulio ir gražaus Galadusio, patogioje vietoje (pirmiausia Vinco Aleksos žemėje, paskui greta buvusioje valstybinio žemės ūkio žemėje, vėliau tapusioje Juozo Žukausko, o paskui jo sūnaus Romo nuosavybe).

Žmonės nuo seno mėgo dirbti ir poilsiauti gamtoje. Čia gera kiekvienam, ištroškusiam poilsio, nesvarbu, ar jis gyvena kaime, ar mieste. Galadusio pakrantė Burbiškių kaime viliote vilioja kiekvieną. O sąskrydis – ne tik puiki proga su šeima pabūti gamtoje, susitikti su draugais, pažįstamais, giminėmis, bet ir nemokamai patogioje ir gražioje vietoje pasiklausyti ansamblių koncerto. Kad kuo ilgiau ši tradicija gyvuotų!

 Eugenija Pakutkienė