Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose 2013 m. liepos 3 d. surengė verslo forumą „2014–2020 metai – naujas šansas ekonomikos vystymui Lietuvos ir Lenkijos pasienyje“. Noriu priminti kai kurias tuomet išsakytas mintis, kadangi praėjus keleriems metams jos toliau aktualios. Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad Palenkės vaivadijoje smunka turizmo verslas ir niekaip nerandama sprendimų, kurie galėtų šias tendencijas sustabdyti. Prieš dvejus metus apie tai buvo kalbama, tačiau nelabai kas suskubo ekspertų išvadomis pasinaudoti.

Konsulato surengtame forume dalyvavo Lietuvos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas ir Lenkijos ūkio ministerijos viceministras Andžejus Dicha (Andrzej Dycha), Lietuvos diplomatai, verslininkai, įvairių ekonomikos sričių ekspertai. „Žiburio“ mokyklos sporto salėje vyko darbo grupių posėdžiai. Juose bandyta nustatyti problemas, kurias išsprendus pagerėtų Lietuvos ir Lenkijos pasienio žmonių gyvenimo kokybė, daugėtų darbo vietų, mažėtų jaunų žmonių emigracija. Kalbėta apie turizmo verslą, prekybos plėtojimą, verslo infrastruktūros gerinimą bei savivaldybių abipus sienos bendradarbiavimą. Pastaroji darbo grupė diskutavusi, kaip paskatinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bendrų regiono plėtros strategijų kūrimą.

Diskutuojant šios grupės moderatorius, Lietuvos regioninio tyrimo instituto prezidentas dr. Rimantas Dapkus savivaldybių atstovams įrodė, kad ligi šiol abiejų šalių pasienio savivaldybės nevykdo jokių bendrų regioninio (stambaus) masto projektų, stinga platesnio, regioninio mąstymo, todėl visi įgyvendinami projektai neduoda apčiuopiamos naudos čionykštėms bendruomenėms.

Nepriklausomas verslo ir turizmo projektų ekspertas Džiugas Vaičiūnas aiškino, kad šioje srityje mūsų krašte labai daug neatliktų darbų. Pasak jo, reikia keisti požiūrį, jog turizmu besiverčianti institucija gali savarankiškai egzistuoti ir sėkmingai plėsti savo verslą. „Aš žinau, kad netoliese yra Vygrių nacionalinis parkas, bet atvažiavęs ką aš ten veiksiu visą savaitę?“ – retoriškai klausė. Jo nuomone, pasiūla atrodytų kitaip, jeigu Vygrių nacionalinis parkas kviestų esant progai apsilankyti Punske, pernakvoti „Lietuvių namuose“ ir paviešėti Lazdijuose. Tačiau tam reikia platesnio požiūrio į visą regioną, jo kultūrą, kalbinę aplinką. Kai tai pasikeis, tuomet ir ateis papildomi pajamų šaltiniai, atsiras daugiau užimtumo, mažės nesutarimų.

Šios mintys atrodo labai logiškos ir joms įgyvendinti nereikia didelių investicijų, tik pakeisti mąstymą. Kartais girdžiu klausimą: o kokią Seinų gyventojams naudą davė tai, kad nuo 1994 m. čia veikia Lietuvos konsulatas? Visada pateikiu patį paprasčiausią ir visiems suprantamą atsakymą. Iki Lietuvos ir Lenkijos prisijungimo prie Šengeno erdvės kiekvieną dieną konsulatas išduodavo apie 50 vizų užsieniečiams. Kiekvienas iš jų Seinuose išleisdavo mažų mažiausiai 100 zlotų (nuotraukoms, draudimui, maistui, nakvynei). Vadinasi, kiekvieną mėnesį (20 darbo dienų) išleisdavo apie 100.000 zl, per metus 1.200.000 zl, o per 15 metų konsulato dėka Seinams „paliko“ 18 mln. zlotų. Štai ir turime labai apčiuopiamą naudą, apie kurią mažai kas pagalvoja. Galėtumėme skaičiuoti toliau, kiek lėšų per metus Seinams pritraukia „Žiburio“ mokykla ir „Lietuvių namai“, kur taip pat dažnai lankosi ekskursijos iš Lietuvos, meno kolektyvai, oficialios delegacijos. O kokios sumos lėšų atkeliautų, jeigu būtų plačiai atvertos buvusios Seinų kunigų seminarijos durys ir šių rūmų dabartinė administracija kviestų susipažinti su itin reikšmingu buvusiu lietuvių tautinio atgimimo centru? Ir čia Lietuvos institucijos neabejotinai ištiestų pagalbos ranką. Prisimenu neseniai Seinuose vykusią lituanistų konferenciją, kurios metu jos dalyviai iškėlė idėją seminarijos rūmuose įrengti „lituanistinį kambarį“, kurį aprūpintų medžiagomis, informacija apie čia besimokiusius iškilius lietuvių literatūros, politikos, meno atstovus. Seinams tai nieko nekainuotų, o netiesioginės pajamos, man atrodo, būtų didelės.

Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad turistų srautai Palenkės vaivadijoje mažėja, nors investuota daug Europos Sąjungos fondų lėšų turizmo infrastruktūrai pagerinti. Padaugėjo viešbučių, nutiesta daugiau kelių, įrengtos poilsiavietės, daug investuota į reklamą, bet šiame regione turistai ilgai neužsibūna. Kodėl? Todėl, kad ilgiau kaip tris dienas nėra čia ką veikti. Būtent tai ir minėjo forumo metu turizmo projektų ekspertas Džiugas Vaičiūnas. Reikia platesnio požiūrio į visą regioną. Jeigu Seinus aplankyti kviečiamam turistui bus siūloma taip pat smagiai praleisti laiką Lazdijų hipodrome ir užsukti į Veisiejus, tai galbūt jis ir suplanuos visą savaitę praleisti šiame krašte. Jeigu ne – keliaus toliau. Tas pats su turistais, kurie pasiekia Veisiejus ar Kapčiamiestį. Taigi šioje srityje mūsų krašte labai daug neatliktų darbų. Juk nepakanka vien reklamuoti, kad Suvalkų krašte galima aptikti kalbų ir kultūrų įvairovę, suvalgyti lietuviškus cepelinus. Taip, cepelinus suvalgyti galima, tačiau eksponuoti „įvairovę“ vis dar vengiama. Turistų srauto mažėjimas gal pagaliau ir šioje srityje privers kitaip pasižiūrėti į bendrą paveldą ir istoriją, kurios, man atrodo, bijoti jau nereikėtų.

Petras Maksimavičius