Dalia Vydraitė su Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotoju Juozu Petkevičiumi

Jurgita Stankauskaitė: Punske visi Tave pažįsta kaip puikią krepšininkę. Žaidi Lietuvos moterų krepšinio lygoje, BC „Sūduva“. Tai mums tikra staigmena. Ką galėtumei pasakyti apie šią merginų komandą?

Dalia Vydraitė: Jau antrus metus atstovausiu Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) Marijampolės komandai BC „Sūduva“. Joje žaidžia daug patyrusių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tai yra profesionalus kolektyvas, turintis potencialo žaisti Europos lygiu. Praėjusiais metais man teko garbė gauti LMKL sidabro medalį ir iškovoti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) antrosios vietos taurę. Be to, su Marijampolės žaidimų sporto mokyklos jaunių komanda laimėjom Lietuvos moksleivių krepšinio lygos bronzos medalius. O Punsko licėjaus komanda tapo Palenkės vaivadijos vidurinių mokyklų vicečempione.

J. S.: Kaip prisijungei prie BC „Sūduvos“?

D. V.: Man pasiūlė joje žaisti Stasys Žaliabarštis – Marijampolės sporto mokyklos krepšinio treneris. Nesitikėjau, kad ten pateksiu. Turėjau žaisti tik Marijampolės mokyklos lygiu, bet patekau ir į LMKL BC „Sūduvos“ komandą.

J. S.: Kodėl Stasys Žaliabarštis? Jūs buvote anksčiau pažįstami?

D. V.: Jis daug kartų su savo ­komanda buvo atvykęs į Punską žaisti krepšinį. Taigi ir pasiūlė man prisijungti prie komandos Marijampolėje.

J. S.: Bijau suklysti, bet turbūt esi pirmoji ir kol kas vienintelė mergina, prisijungusi prie didelės merginų krepšinio komandos?

D. V.: Taip, aš esu pirmoji punskietė, kuriai teko žaisti Lietuvos moterų krepšinio lygos komandoje.

J. S.: Kaip manai, kodėl?

D. V.: Mano manymu, todėl, kad ne visi nori eiti būtent ta linkme, jų susidomėjimai yra visai kitokie, o krepšiniui reikia labai daug laiko, jėgų. Reikia įdėti daug pastangų norint tobulėti ir siekti užsibrėžto tikslo.

J. S.: Ar galvoji apie krepšininkės karjerą?

D. V.: Taip, aišku, galvoju apie tai.

 J. S.: Ar sunku patekti į Lietuvai atstovaujančią merginų krepšinio komandą?

D. V.: Ar sunku? Hmm… Jei žmogui netrūksta noro ir pastangų eiti ta linkme, tai reikia to siekti.

 J. S.: Kiek žinau, turi sudariusi sutartį su BC „Sūduva“. Vadinasi, tai jau rimta Lietuvos krepšinio komanda. Kam reikalinga sutartis?

 D. V.: Turiu pasirašiusi sutartį dvejiems metams. Dabar bus antrieji. Komanda yra profesionali. Žaidėjos, treneris ir klubo vadovai labai draugiški. Visi padeda man tobulėti, kad ateityje galėčiau daugiau pagelbėti komandai. Sutartis, tai kelių lapų dokumentas, kuriame apibrėžti mano ir krepšinio klubo BC „Sūduva“ įsipareigojimai, pavyzdžiui, dėl treniruočių, varžybų, elgesio taisyklių, laisvalaikio ir kt.

J. S.: Su kokiais sunkumais tenka susidurti žaidžiant tokioje komandoje?

D. V.: Nėra lengva atstovauti tokiai komandai. Treniruočių lygis yra labai aukštas, reikalaujama maksimalaus susitelkimo ir didelio fizinio krūvio. Be to, turiu papildomų sunkumų, nes į Marijampolę važiuoti reikia beveik kiekvieną dieną, o tai irgi labai vargina, atima daug jėgų. Du kartus per savaitę žaisdavom lygos varžybas, tekdavo keliauti į Klaipėdą, Šiaulius, Uteną, Vilnių ar Kauną, todėl namus kartais pasiekdavau paryčiais.

 J. S.: Kiek kartų per savaitę vyksta treniruotės? Ar tai netrukdo Tavo mokslams?

D. V.: Šiuo metu neturiu treniruočių, nes sezonas jau yra pasibaigęs. Treniruotes turėdavom dažniausiai 4–5 kartus per savaitę. Aišku, kai baigsiu mokyklą, turėsiu jų daugiau (du kartus per dieną), tačiau kol kas reikia mokytis. Sunku suderinti mokslą ir krepšinį, nes abiem dalykams reikia skirti nemažai laiko.

J. S.: Jeigu reikėtų palyginti krepšinio žaidimą Punske ir Marijampolėje…

D. V.: Aišku, žaidimas Marijampolėje visiškai skiriasi nuo Punsko. Visų pirma ten žaidžia patyrusios, profesionalios žaidėjos, kurioms krepšinis yra hobis ir darbas. O Punske tai – tik hobis.

J. S.: Ar susilauki draugų, giminių ir pažįstamų palaikymo? Stebi Tavo komandos varžybas?

D. V.: Aišku, mane palaiko šeima ir draugai. Tai man labai svarbu. Ypač esu dėkinga tėveliams, kurie po darbo nepatingėdavo nuvežti mane į treniruotes.

J. S.: Kur galima stebėti jūsų varžybas?

D. V.: Mūsų varžybas galima stebėti internete, bet susidomėjusius kviečiu pasižiūrėti gyvai!!!

J. S.: Na, o ko Tau palinkėti? 🙂

D. V.: Sėkmės, žaidimo be traumų, kuo daugiau minučių, praleistų aikštelėje, ir „Sūduvos“ pergalių. 🙂

J. S.: Ačiū už pokalbį. Sėk- mingų metimų!