Augustavo rotušė prieš 1914 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo Suvalkų gubernijos valdybos fonde yra byla „Apie atidarymą triklasių miesto mokyklų Augustavo, Kalvarijos, Vilkaviškio, Naumiesčio miestuose ir Kybartų gyvenvietėje“. Ji datuojama 1886–1894 m.
Pirmame bylos dokumente Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas 1886 m. rugsėjo 10 d. savo rašte Suvalkų gubernatoriui svarsto apie triklasių miesto mokyklų finansavimo šaltinius ir aptaria, kuriose vietose jos galėtų būti steigiamos. Čia rašoma, kad visos projektuojamų mokyklų išlaikymo išlaidos iš miestų kasų gali būti padengiamos tik tuo atveju, jeigu yra bendruomenės nutarimas šiam reikalui skirti lėšų. Po to bus gautas vietos gubernatoriaus sutikimas, nes išlaidų patvirtinimui būtinai reikės gauti Varšuvos generalgubernatoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą. Negalima atidaryti miesto mokyklos už lėšas, gaunamas iš mokesčio už mokslą arba iš gyventojų rinkliavos, nes tai nepatikimas ir nepastovus šaltinis. Gyventojams pageidaujant, ji gali būti atidaroma tik iš miesto kasos lėšų. Kadangi mokykloms išlaikyti reikės nemažai pinigų, nereikia tikėtis, kad šiam reikalui bus skirtos iždo lėšos. Dėl to reikia stengtis, kad naujos miesto mokyklos būtų išlaikomos iš miestų lėšų.

Steigiant mokyklą reikia turėti: 1. Patalpas mokyklai ir mokytojų butams arba pinigus jų nuomai. 2. Pirminiam kiekvienos mokyklos įrengimui iš karto po 500 rublių kiekvienai klasei; keturių klasių mokyklai – 2000 rublių. Be to, metams vienaklasei mokyklai reikės 1890 ­rublių, dviklasei – 2535 rublių, triklasei – 3675 rublių, keturklasei – 4730 rublių. Jeigu gyventojai prie miesto mokyklų pageidautų įsteigti meistrystės ir amatų praktinius užsiėmimus arba mokyti užsienio kalbų, tam turėtų būti skirtos dar specialios lėšos. Kaip matome, pagal to meto kainas, tai buvo dideli pinigai.

Rašto pabaigoje Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas prašo Suvalkų gubernatorių, kad suteiktų paramą atidarant triklases mokyklas Augustavo, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Naumiesčio miestuose bei Kybartų gyvenvietėje iš miestų kasų lėšų.
Kitame – 1887 m. rugsėjo 1 d. – rašte Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas rašo Varšuvos švietimo apygardos globėjui apie konkrečius miestų gyventojų pasiūlymus dėl numatomų atidaryti mokyklų ir pateikia savo nuomonę triklasių mokyklų atidarymo atskirose vietovėse klausimu.

Naumiesčio gyventojai sutiko ­kiekvienais metais paaukoti po 1500 rublių berniukų progimnazijai arba realinei mokyklai išlaikyti, bet atsisakė skirti lėšų kokiai nors kitai mokyklai. Vilkaviškiečiai savo sueigoje nutarė, kad miesto ir apylinkių gyventojams reikalinga keturių klasių progimnazija su parengiamąja klase. Sutiko trejiems metams suteikti patalpas progimnazijai, įsipareigojo mokėti įrašymo mokesčius už kiekvieną mokinį po 30 rublių per metus ir skirti kiekvienais metais progimnazijai išlaikyti iš miesto kasos tiek pinigų, kiek tuo metu išleido keturių pradžios mokyklų išlaikymui, t. y. 609 rublius. Steigti triklasę miesto mokyklą Vilkaviškio gyventojai atsisakė.
Kalvarijos gyventojai, pagrįsdami tai savo neturtingumu, netgi atsisakė svarstyti bet kokio tipo mokyklos atidarymo klausimą. Jie pareiškė esą patenkinti miesto pradžios mokyklomis – dviklase ir mergaičių. Augustavo magistrato nariai kartu su miesto gyventojais pareiškė norį atidaryti keturklasę berniukų ­progimnaziją ir nesutiko steigti triklasę miesto mokyklą.

Rašto autorius iš pateiktų pavyzdžių padaro išvadą, kad miestų ­bendruomenės nepripažįsta naudos, kokią galėtų duoti triklasės miesto mokyklos, įsteigtos pagal 1872 m. ­gegužės 31 d. nuostatus. Toliau jis teigia, kad šiuo atveju miestų bendruomenių nuomonėmis ir norais, kaip prieštaraujančiais vyriausybės norams ir matymui, nereikia vadovautis. Būtina atsižvelgti į vyriausybės išskirtinius tikslus ir tikrąsias vietos sąlygas bei gyventojų švietimo srities poreikius. Suvalkų mokyklų direkcijos viršininkas manė, kad pirmiausia triklases miesto mokyklas galima ir būtina atidaryti Augustavo mieste ir Kybartų gyvenvietėje, o po to stengtis tą patį padaryti Kalvarijoje, Vilkaviškyje ir Naumiestyje. Priežastys, dėl kurių pirmiausia reikėtų atidaryti triklases miesto mokyklas Augustave ir Kybartuose, mokyklų direkcijos viršininko nuomone, esą tokios: 1. Prie Augustavo yra vietovės, kur gyvena buvę unitai. Reikia pakelti jų išsilavinimo lygį ir jam suteikti labiau patikimą pagrindą ne tik bendrojo lavinimo tikslais, bet ir religiniais. 2. Triklasės mokyklos atidarymas Kybartuose, kaip matyti iš vietos bendruomenės pareiškimų, yra priemonė, dėl kurios dirva jau paruošta, kuri atitinka sąlygas ir jau yra įsisąmonintas bendruomenės poreikis.

Suvalkų mokyklų direkcijos viršininko nuomone, visose nurodytose vietose esančios sąlygos įsteigti triklases miesto mokyklas.
Augustave buvo keturios pradžios mokyklos: dviklasė berniukų, bendra vienaklasė, mergaičių ir žydų. Iš jų mergaičių ir žydų reikėtų palikti be pakeitimų, sumažinus šių mokyklų išlaikymo lėšas. Vietoj berniukų dviklasės ir bendros vienaklasės mokyklų reikėtų atidaryti vieną triklasę miesto mokyklą. Jos išlaikymui reikėtų skirti tą 1367 rublių sumą, kuri metams skiriama dviklasei ir vienaklasei mokykloms išlaikyti. Trūkstama 1883 rublių suma turėtų būti gauta iš valstybės iždo. Triklasę miesto mokyklą būtų galima įkurdinti Augustavo mokyklų mūriniame name, jeigu jo pritaikymo ir remonto išlaidas prisiimtų miesto kasa.

Kybartų gyvenvietėje veikė dviklasė pradžios mokykla, kuriai išlaikyti per metus buvo išleidžiama 1630 rublių (1000 rublių iš iždinės, 300 rublių iš Rusijos geležinkelių vyriausiosios draugijos, 300 rublių iš muitinės žinybos ir 30 rublių – procentai nuo mokyklai priklausančio kapitalo). 1887 m. birželio mėn. Kybartų gyventojai kreipėsi į Suvalkų mokyklų direkcijos viršininką, kad dviklasė mokykla būtų perorganizuota į triklasę miesto mokyklą. Taip pat su prašymu ją pertvarkyti kreipėsi tikybos mokytojas ir sergėtojas šventikas Klodinskis vietos rusų bendruomenės, kurią sudarė geležinkelio ir muitinės tarnautojai, vardu. Direkcijos viršininkas pasiteiravo Klodinskio, kaip norintys perorganizuoti mokyklą prisidės prie jos išlaikymo. Mat jai išlaikyti reikalinga 3850 rublių suma. Klodinskis atsakė, kad jo pastangomis jau susižinota su geležinkelių ir muitinės valdybomis bei vietos parapijos labdarybės įstaiga ir pasiaiškinta, kiek šios institucijos materialiai galėtų prisidėti prie triklasės miesto mokyklos išlaikymo.

Iš Vilkaviškyje esančių keturių vienaklasių pradžios mokyklų ­reiktų ­palikti tik žydų ir mergaičių, o 1-ąją ir 2-ąją miesto pradžios mokyklas uždaryti ir jų išlaikymui skirtą 622 rublių ir 37 kapeikų sumą skirti triklasei miesto mokyklai. Jeigu iš mokyklos išlaikymui skirtos sumos atimsime 600 rublių, skirtų patalpų nuomai (nes mokyklą galima įkurdinti Vilkaviškyje esančiame mūriniame mokyklos pastate), tai jai išlaikyti trūks metams 2627 rublių ir 63 kapeikų. Šiam trūkumui padengti būtina iždo pagalba.
Triklasei miesto mokyklai įrengti Naumiestyje reikės panaudoti 1335 rublių sumą, kuri skirta dviklasės ir žydų pradžios mokyklų išlaikymui. Tačiau triklasei mokyklai išlaikyti dar trūks 2515 rublių metams. Neturint kitų finansavimo šaltinių, juos turės skirti iždas.

Kalvarijoje pertvarkant dviklasę pradžios mokyklą į triklasę miesto mokyklą turės būti panaudota pradžios mokyklai išlaikyti skirta 1900 rublių suma. Prie jos turės būti pridėta 1950 rublių per metus iš iždo arba kitų finansavimo šaltinių. 1889 m. sausio 9 d. rašte Kalvarijos apskrities viršininkas pranešė Suvalkų gubernijos valdybai, kad Kalvarijos miesto gyventojai nesutinka lėšomis prisidėti prie triklasės miesto mokyklos steigimo, motyvuodami savo neturtu dėl smukusios prekybos. Archyvinėje byloje yra Kalvarijos miesto gyventojų 1887 m. balandžio 26 d. susirinkime šiuo klausimu priimtas aktas su gyventojų parašais.

Triklasių miesto mokyklų steigimo projektas nebuvo įgyvendintas. Tai padaryti, matyt, sutrukdė neišspręstas lėšų klausimas. Jeigu minėtas projektas ir ypač miestų bendruomenių norai steigti progimnazijas būtų buvę įgyvendinti, tai būtų gerokai palengvinę sąlygas jaunuoliams siekti aukštesnio mokslo.

Šaltinis:
Apie atidarymą triklasių miesto mokyklų Augustavo, Kalvarijos, Vilkaviškio, Naumiesčio miestuose ir Kybartų gyvenvietėje, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1009, ap. 7, b. 194.

Algimantas Katilius