Šventežerio kapinės.

2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo centro (KPC) vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas ir vyresnysis paminklotvarkininkas (kartografas) Gervaldas Zabarauskas Šventežerio miestelio (Lazdijų r.) kapinėse nustatė Nepriklausomybės kovų dalyvių Juozo Slaviko ir Antano Gritėno kapų teritoriją – ribas su gretimais kapais. Išsiaiškino civilių užlaidojimo Juozo Slaviko kapavietėje faktą. Po to matavo paminklų dydžius, apvadus, abiejų kapų padėtį kapinėse (vėliau perkeliama ant oro nuotraukos), iš visų pusių nufotografavo, įvertino būklę, aiškinosi vertingąsias savybes, užrašus. Kartografas nubraižė teritorijos planą ir kapo padėtį, nustatė koordinates. Paskui buvo rengiamas kapų Akto projektas: rašomi istorijos duomenys, literatūros šaltiniai, spausdinamos nuotraukos, įtraukiamas teritorijos planas.

Istorikas Valdas Striužas, rengdamas projektą, numatė reikšmingumo lygmenį, vertingųjų savybių pobūdį ir kt. Parengta projektinė medžiaga 2015 m. pradžioje pateikta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.

2015 m. gegužės 18 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė Lietuvos partizano, šaulio Juozo Slaviko ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, šaulio Antano Gritėno kapus įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kapams suteikta teisinė apsauga, tuo pačiu vertybėmis pripažinta abu paminklus. Vertingųjų savybių pobūdis – istorinis ir memorialinis. Objektų reikšmingumo lygmuo – nacionalinis.

2014 m. gegužę ekspedicijos metu buvo išaiškintas iki šiol neregistruotas šaulio Taraso Fiodorovo kapas Puodziškės k. senosiose kapinėse (Lazdijų r.), rengiamas jo akto projektas. Kultūros vertinimo tarybai pateiktas iki šiol neregistruotas kario savanorio Liudviko Stanišausko kapo projektas (Mančiūnų k. kapinės, Alytaus r.).

Istoriko Valdo Striužo teigimu, svarbu rašyti, kas iki šiol nepadaryta:

– užlaidoti, pradingę, nuversti kryžiai, todėl ir nežinomi 2 karių kapai Kučiūnų k. kapinėse (Lazdijų r.);

– užlaidoti, pradingę, nuversti kryžiai, todėl ir nežinomi 2 karių Motiejaus Skripkos ir Maušo Zavacko kapai Lazdijų m. kapinėse, Kauno g.;

– iki šiol dar neišaiškintas, neregistruotas kario savanorio Liudo Večerkausko kapas Seirijų mstl. kapinėse (Lazdijų r.);

– iki šiol dar neišaiškintas kario Adolfo Šmigelskio kapas Užukalnių k. kapinėse (Alytaus r.);

– Alytaus mieste iki šiol užlaidoti, nuversti, pradingę 26 karių kapų kryžiai (23 – miesto kapinėse, Savanorių g., 3 – miesto žydų kapinėse, Smėlio ir Medžiotojų g.), tad šie kapai ­nežinomi;

– Daugų mstl. kapinėse (Alytaus r.) – iš viso žinomi 16 karių kapai, registruota 10, 6 rasti nepavyko.

 Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes bei įvykius

Lietuvos partizanas, šaulys Juozas Slavikas gimė 1904 m. Budiškių k., Liubavo vlsč., Marijampolės apskr. Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi pradžioje tapo partizanu, kovojo prieš agresorius lenkus. Įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, priklausė 1-ajai partizanų grupei, kuri veikė neutraliojoje zonoje. Žuvo 1922 m. birželio 17 d. ekspedicijos prieš lenkų partizanus į Varviškės kaimą metu. Vienas kovėsi su apsupusiais priešais. Iššaudė visus 200 šovinių, traukėsi, pelkėje sučiuptas ir žiauriai nukankintas. Birželio 24 d. palaidotas Šventežerio parapijos kapinėse. Jis 1931 m. birželio 24 d. apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu. 1938 m. jo pavardė įrašyta Karo muziejaus kovose už Lietuvos Nepriklausomybę žuvusiųjų kriptoje, marmuro lentoje.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, šaulys, policininkas Antanas Gritėnas gimė 1894 m. gruodžio 11 d. Petriškių k., Krekenavos vlsč., Panevėžio apskr. Tarnavo besikuriančioje policijoje Kėdainiuose. 1920 m. lapkričio 24 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Kėdainių miesto ir apskrities komendantūroje tarnavo iki 1921 m. balandžio 2 d. Nuo 1921 iki 1926 m. buvo Kėdainių, Kauno, Telšių apskrityse policijos nuovadų viršininkų padėjėjas. Nuo 1927 m. sausio 15 d. tarnavo Seinų apskrities Veisiejų, Kapčiamiesčio, Rudaminos, Punsko nuovadose ir Šventežerio policijos nuovados viršininku. A. Gritėnas 1923 m. baigė Milicijos mokyklos 1-ąją laidą, 1931 m. – Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 14-ąją laidą, vėliau nuovadų viršininkų kursų 6-ąją laidą. 1928 m. birželio 9 d. pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. A. Gritėnas priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Seinų rinktinės IX rinktinės Šventežerio šaulių būriui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Seinų skyriui, Vilniui vaduoti sąjungos Šventežerio skyriui, Lietuvos policijos sporto klubo šaudymo sekcijai, Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos Seinų skyriui. 1934 m. gruodžio 15 d. iš pasalų keršydamas jį nušovė kriminalinis nusikaltėlis.

 Gintaras Lučinskas