Lietuvos ir Lenkijos Žemės ūkio ministrų susitikimas „Lietuvių namuose” Seinuose. 2009 m.

Šiemet vasarą buvo labai nepalankūs orai pievų žolei, kukurūzams, vasarojui, runkeliams ir sodams. Saulė negailestingai džiovino žemę, labai, labai trūko lietaus. Vasarojus ir pievos, kur buvo pasėta žolė, išdžiūvo. Liepą, prieš rugiapjūtę, šiek tiek palijo, tai trumpam atsigavo bulvės, daržovės, kukurūzai.

Javus nukirtus, po Žolinės, orai atvėso. Rugsėjį po truputį lyja, bet dar daug reikia drėgmės žemei suarti ir naujam pasėliui. Rudenį visada lyja, tai palis ir šiemet. Žemės arti nereikia po kelis kartus kaip seniau. Naujovė yra lėkščiavimas. Dirva tarsi suraižoma ir pasėjami žiemkenčiai iškart su apsauginėmis priemonėmis, priedais. Pasiteiravau keleto ūkininkų, kokios esančios šiemetės sausros pasekmės. Stasys Valukonis iš Lumbių pasakojo:

– Mūsų ūkis – 18 ha žemės. Jau 8 metus ekologiškas. Nenaudojame jokių trąšų. Dėl ilgalaikės sausros menko sulaukėm grūdo, ypač žieminiai kvietrugiai kuliami menkai byrėjo. O vasarojaus gerai byrėjo grūdai, geras derlius. Mat miežiai, avižos su dirviniais ir sėjamaisiais žirniais augo. Mėginam suarti žemę, bet gana kieta. Nors jau savaitę palyja, bet perdžiūvusią žemę sunku suminkštinti. Reikia, kad gerai įlytų. Po Žolinės orai atvėso, jau taip kaip anksčiau kaitri saulė nedžiovina visko, kas auga laukuose ir soduose.

Mūsų ūkyje du kartus užaugo šienas. Pirmą nusipjovė ir susirinko kaimynas, o antrą ką tik pats nupjoviau ir surinkau. Šienainį parduosiu. Mat jau keletą metų jokių gyvulių nelaikome. Lauksime geresnių ­kainų. Pašarus kol kas parduodame ­kitiems ūkininkams.

Burbiškių ūkininkas Sigitas Žukauskas kalbėjo:

– Reti kukurūzai, nes menkai sudygo, o kai nelijo, tai ir neaugo. Dabar dar ir apdžiūvo. Palijo rugpjūčio pabaigoj. Nors saulė jau nekaitri, bet perdžiūvusią žemę sunku sudrėkinti. Reiktų, kad nuolatos lytų, nes jau javai surinkti, tai reikia arti. Nusprendėm vieną kartą giliau suarti, suakėti ir pasėti žiemkenčius.

Antanas Čarneckas iš Sankūrų sakė:

– Žieminis javas gerai byrėjo, gal kiek prasčiau nei pernai, bet nėra ko skųstis. Tačiau vasarojaus, kur menkesni plotai, V ar VI klasės – nei šiaudų, nei grūdų. Pasėtos žolės išdžiūvo net šaknys, ganyklos kaip dykuma, nežinia, ar po lietų atsigaus, ar reikės sėti naują žolę.

– Mano naujovės – žieminių miežių, nors ir nekaip peržiemojusių, nes didelį plotą reikėjo atsėti vasarojum, iš hektaro prikūliau 4, o vietomis 4,5 kvintalo. Kvietrugiai neblogą davė derlių, nors menkesnį už pernykštį. Žieminiai kviečiai ­panašiai.

Šiemet per rugiapjūtę buvo sausa, tai labai gera buvę kirsti javus (ne taip kaip pernai, kai sužėlė išguldytos varpos). Javas sausas, grūdų nereikėjo džiovint. Tik reikia lietaus naujam arimui. Žemė per kieta, perdžiūvus. Palijo, bet dar per mažai, – informavo Romas Griškevičius iš Klevų. O ūkininkas iš Rimkežerių pridūrė:

– Iš 2 ha kvietrugių lauko kombainu prikūliau per 10 tonų grūdų. Vasarojaus ypač avižos gerai byrėjo. Labiausiai sausra pakenkė žolei ir kukurūzų laukams.

Antanas Šeštokas iš Avižienių ­pasakojo:

– Aš pustrečio kombaino bunkerio prikūliau iš 70 arų avižų ir miežių mišinio. Sakyčiau, neblogai ir vasarojus man užaugo, o žieminis javas – kvietrugiai – visai gerai. Su žole bėda, kaip ir visur. Trūksta vandens. Bet turėkim kantrybės – anksčiau ar vėliau vis tiek palis. Pas mus seniau sakydavo: „Nevarykim Dzievulio in medzį“. Bulvės kokios didelės, ypač ankstyvos. Pomidorai kokie saldūs ir kiek jų daug. Ligos nekimba nei prie bulvienojų, nei pomidorų. O medus koks skanus ir kiek daug jo šiemet bitelės prinešė!

Nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Kai nemažai turime, norisi dar daugiau. Daugelis prisitaupėme pašaro iš pernai. Praėjusiais metais neturėjome kur dėti obuolių – jų buvo perteklius. O šiemet vėl negerai, kad obuolių trūksta ir kad pūsta.

Atrodo, daugeliui maloniau yra imti nei duoti. Kai kam galbūt ir atvirkščiai. Tačiau reiktų džiaugtis, kad galime kitą paremti, padėti. Tada, kai bėda ištiks, maloniau ir ­pačiam bus imti.

Žmonės mėgsta patogumus. Kas dabar pėsčias eina kad ir pas kaimyną? Išnyko nuo senovės minti takeliai. Mat patogiau įsėsti į mašiną. Ir nesvarbu, kad degalai brangūs, kad teršiama aplinką. Teršalai dengia saulę, keičia atmosferą ir tuo pačiu klimatą. Mano jaunystėje ant žirgo keliavome vieni pas kitus.

2003 ir 2006 metais taip pat buvusi sausra, bet šiemet ji truko ilgiausiai. Nualino pievas, kukurūzų plotus. Juos net nepražydusius reikėjo kirsti, nes kaitri saulė neleido augti ir jie nudžiūvo. Ne laiku krito bei puvo vaisiai. Javai užaugo palyginti neblogai, bet tik žieminiai. Trūksta ­gyvuliams pašaro. Jau pradedami naudoti šienainiai, skirti žiemos ­laikotarpiui.

Pievose išganyta ar nupjauta žolė jau nebegali ataugti, išdžiūvusios net šaknys. Kas bus? – baiminasi ūkininkai. Nežinodami, kaip elgtis, mano parduoti dalį gyvulių, nes neturi kur ganyti. Bijo, kad žiemai nesurinko reikiamo kiekio pašaro. Jei gausiai nepalis, kils didelė grėsmė ūkiams, kurie verčiasi ypač pienininkyste.

Valstybė siūlo paramą – preferencines paskolas sėkloms, inventoriui įsigyti. Visoje Lenkijoje valsčiai priima ūkininkų paraiškas dėl sausros padarinių ir teiks specialioms komisijoms (jas sudarys Žemės ūkio konsultavimo centro, valsčių, Žemės ūkio rūmų darbuotojai), kurios apžiūrės sausros padarytą žalą ir ­įvertins nuostolius.

Spaudoje pranešama, kad ūkininkai, kurie pernai gavo paramą ūkiui dėl šernų, bebrų padarytų nuostolių (ji siekė 850 zl nuo hektaro), gali ir vėl jos reikalauti. Tie, kurių pasėlius sunaikino sausra, gali gauti iš valstybės preferencinį kreditą arba paramą „de minimis“. Galima taip pat prašyti atidėti arba sumažinti mokesčius už hektarą bei draudimą (KRUS).

 Pakalbinau taip pat Seinų valsčiaus viršaitį Darių Lastauską.

 Eugenija Pakutkienė: Kokios sausros pasekmės Seinų valsčiuje?

 Darius Lastauskas: Mūsų valsčiuje pateikta 400 paraiškų. Nuostoliai įvertinti 270 ūkininkų. Rašomi protokolai, kurie bus siunčiami vaivadai. Seinų valsčiaus ūkininkai protokoluose dėl patirtos žalos pažymi, kad ­neprašys atleisti nuo mokesčio, nesinaudos preferenciniu kreditu, nes jį vis vien reiks grąžinti.

Tik pirma žolė gerai užaugo ir nupjauta. Atolas buvo labai plonas ir greit nuganytas. Išvis laukai gryni. Tik pievos, kur siekia drėgmė, ­žaliuoja. Džiūsta kukurūzų plotai. Jie šiemet neaukšti užaugo ir gan retoki. Saulės be gailesčio kaitinami apdžiūvo šoniniai lapai.

E. P.: Šiemet nesitikėta sausros, nuo liūties daugiausia draustasi, tad kokios pasekmės?

 D. L.: Jau birželį žmonės pastebėjo, kad labai sausa. Saulė išdegino ypač sėtą žolę. Jos ir šaknys išdžiūvo. Reiks atsėti. Kur apsidrausta nuo liūties ar krušos, bus pripažintas žalos atlyginimas. Dėl sausros padarinių ūkiams, patyrusiems per 30 proc. nuostolių, bus skiriamas 400 zl nuo hektaro. Tie, kurie išvis nesidraudė, o patyrė nuostolių, gaus perpus mažiau, t. y. 200 zl nuo hektaro.

 E. P.: Ar ūkininkaujančiųjų nesumažėjo?

 D. L.: Raginu neatsisakyti ūkininkavimo. Vis kaip nors išgyvensime. Kiti metai turėtų būti palankesni. Dėl naujų sąlygų ir ribojimų kiaulininkystės srityje, ribotų kvotų bei sausros dauguma pardavė dalį karvių, galvijų. Mat trūko pašaro, nebuvo kur nusipirkti ir kainos kilo. ­Pavasarį ­šienainis kainavo 50 zl, o dabar jau 200 zl. Dar gelbėja Lietuva, kur nemažai ūkininkų žymiai pigiau parduoda šieną, šienainį. Bėda su kukurūzais, kurie neišaugino burbuolių, o tai pašaro pagrindas.

 E. P.: Rugsėjo 4 dieną valsčiuje surengtas seniūnų susirinkimas. Kokie išsakyti ūkininkų rūpesčiai ir valsčiaus pasiūlymai?

 D. L.: Seinų valsčiuje bent 1 ha turinčių ūkininkų yra 1200, o jau rimtesnių – apie 70 proc. (apie 800 ūkių). Gauti priemokas visoje Seinų apskrityje teisę turi 2700 ūkininkų. Kiaules auginti nustojo 47 ūkininkai. Tai mūsų apskričiai ir valsčiui didžiulė nesėkmė. Vos pradėjęs dirbti Žemės ūkio konsultavimo centre, jau 2003 metais susidūriau su sausra. Ir paskui po trejų metų, 2006-aisiais. Teko padėti ūkininkams rengti protokolus ir vertinti nuostolius. Bet tokios sausros kaip šiemet tada nebuvo. Dalis ūkininkų bus atleista nuo paskutinio žemės mokesčio, mokėjimo KRUS.

 E. P.: Sausra jau gegužę ir birželį privertė ieškoti išeities. Ūkininkai patys ieškojo sprendimų, Jūs stengėtės, kad jie gautų valstybės paramą dėl gamtos padarytų nuostolių. Kaip sekėsi?

D. L.: Kartu su ūkininkais rašėme protokolus. Buvo sušaukta nuostoliams apžiūrėti komisija. Parama skiriama ūkiams, patyrusiems bent 30 proc. nuostolių, lyginant su vidutinišku derliumi.

E. P.: Susirinkime iškelti ir kiti svarbūs klausimai.

 D. L.: Taip. Vienas jų tai kelių taisymas. Kadangi negavom paramos (nes tokiems keliams net ir nebus galimybės gauti ES paramą), tai savo išgalėmis ir lėšomis taisysim šių kelių atkarpas: Kilčėnai–Vidugiriai, Juodeliškė–Jonaraistis, Žagariai–Konstantinuvka, Bosė (Bosse), Alnai– Padliaskai, Gavieniškė–Radžiūčiai. Iš viso 3,650 km kelių bus asfaltuota dar šiemet. Kiti buvo žvyruojami pavasarį ir dar rudenį bus lyginami bei žvyruojami. 2016 m. ES lėšomis bus atnaujintas kelias Dvarčėnai–Alnai. Susirinkime dalyvavęs Seinų apskrities viršininkas P. Alško (P. Alszko) pasiūlė kartu atnaujinti šiuos kelius (valsčius prisidėtų 50 proc.): Seinai–Krasnavas, Aradnykai–Berznykas, Bosė–Beržalapiai.

Kita investicija – nupirktas šakoms karpyti agregatas. Rudenį tvarkysim pakeles. Be to, sykiu su apskritimi ruošiamės derlinėms, numatytoms rugsėjo 27 d. Valsčiuje yra penkios gaisrinės, reikalaujančios remonto. Gaisrų didelių, ačiū Dievui, nebuvo.

Per atostogas remontavom Krasnavo ir Pockūnų mokyklas (grindis). Pastaroji susilaukė per didelio vaikų skaičiaus. Raginčiau, kad lietuviškos ar mišrios šeimos leistų vaikus į prestižinę „Žiburio“ mokyklą arba Krasnavo, nes Pockūnų labai ankštos klasės ir nėra galimybių pastatyti priestatą. O mokinių skaičius čia padvigubėjo. Bandysiu susitikti su tų vaikų tėvais ir paaiškinti, kokia padėtis.

E. P.: Ačiū už pokalbį.