Rūpintojėlis

2011 metais Lietuvoje priimtas Švietimo įstatymas, kuriuo remiantis reikalaujama, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikytų tokį patį lietuvių kalbos abitūros egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai, sukėlė audrą lenkų bendruomenėje. Tuomet vyko protestai, mitingai, susitikimai ir t. t., ir pan. Jau keletą metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai laikė suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, tačiau šiais metais, vos prasidėjus pamokoms, rugsėjo 2 d., lenkiškos mokyklos vėl surengė protesto akciją – mokinių streiką. Kai kurių mokyklų moksleiviai nesirinko mokyklose, o ėjo melstis prie Aušros vartų Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo.

Šis streikas, žinoma, sukėlė gyvą susidomėjimą Lenkijoje. LR Seimas net priėmė rezoliuciją tuo klausimu. O Lenkijos švietimo ministrė parašė laišką Lietuvos ministrei Audronei Pitrėnienei, pareikalavo Lenkijos ir Lietuvos viceministrių susitikimo, taip pat rašė Vilniuje protestuojančių mokinių tėvams. Tame laiške patikino, jog palaiko jų siekius, ir pareiškė: „Atidžiai stebėsime situaciją Vilniuje ir imsimės veiksmų apginti lenkų vaikų teises Lietuvoje“.

Tą pačią savaitę Lenkijos Seimas beveik bendru sutarimu pritarė rezoliucijai, kurioje paragino Lietuvą imtis veiksmų siekiant lenkų tautinei mažumai užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis lenkų kalba. Už tokį dokumentą balsavo 411 parlamentarų, 4 buvo prieš. „Mes norime plėtoti abipusius santykius, pagrįstus abipuse pagarba teisėms ir abiejų šalių piliečių tapatybei“, – rašoma dokumente. Rezoliucijoje, be kita ko, primenama rugsėjo 2-osios akcija Vilniuje, kai dalis lenkiškų mokyklų moksleivių nėjo į mokyklas ir rinkosi į mišias Vilniuje. „Tai buvo dar vienas dramatiškas lenkų mažumos siekio išsaugoti savo tapatybę, kalbą ir kultūrą ženklas“, – konstatavo Lenkijos Seimas.

Apie rugsėjo 10 d. Lenkijos ir Lietuvos švietimo viceministrių Evos Dudek (Ewa Dudek) ir Genoveitos Krasauskienės susitikimą galima pasiskaityti ministerijų interneto tinklalapiuose. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos atstovė Virginija Rinkevičienė apie viceministrių susitikimą LLD pirmininkui Algirdui Vaicekauskui rašė: „Rugsėjo 10 ministerijoje lankėsi Lenkijos švietimo viceministrė Ewa Dudek dėl tautinių mažumų problemų Lietuvoje: egzaminai, vadovėliai, mokyklų tinklas. Susitikimo metu trumpai buvo aptarti ir lietuvių Lenkijoje reikalai.

Lenkijos švietimo viceministrei buvo  atkreiptas dėmesys dėl klaidų egzaminų užduotyse, nes dėl nekokybiško vertimo mokiniai negali teisingai atlikti užduočių. Nors, pasak Lenkijos vadovų, Lenkijos centrinė egzaminų komisija bendradarbiauja su Lietuvos egzaminų centru, klaidos egzaminų užduotyse ir toliau kartojasi. Dėl to šiais metais Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė kreipėsi į Komisijos vadovybę.

Kitas dalykas, sąlygojantis mokinių mokymosi rezultatus – vadovėliai. 2009 metais pasikeitus bendrosioms mokymo programoms, visi vadovėliai tapo nebegaliojantys. Tačiau nuo to laiko vadovėliai išleisti tik pagrindinės mokyklos I ir II klasėms, o nuo IV kl., išskyrus lietuvių kalbą, mokiniai mokosi iš lenkiškų vadovėlių.

Komentuodama šias problemas Lenkijos švietimo ir mokslo viceministrė pareiškė, kad jos žiniomis klaidos egzaminų užduotyse pasitaikė tik pirmaisiais metais, bet pažadėjo grįžusi šią problemą pasiaiškinti. O vadovėlių kokybė ir kiekybė, Lenkijos viceministrės manymu, yra labai svarbus veiksnys, ir tai reikalauja pastangų tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos pusės.

Kalbėdama apie mokyklų tinklą Lenkijos viceministrė pažymėjo, kad Lenkijoje priimti įstatymai teigiamai įtakoja lietuvių Lenkijoje švietimo veiklą. Ministerija nėra gavusi jokių pareiškimų ar nusiskundimų iš lietuvių Lenkijoje. Aišku, jei jų gautų, būtinai nagrinėtų. Viceministrė nieko neužsiminė apie Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės 2015 m. rugpjūčio 8 d. laišką Lenkijos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ewai Kopacz. Matyt, šis laiškas Lenkijos švietimo ministerijos nepasiekė.

Susitikimo metu Lenkijos švietimo viceministrė pasiūlė atnaujinti darbo grupės veiklą tautinių mažumų Lietuvoje švietimo klausimais ir išreiškė pageidavimą, kad darbo grupė darbą pradėtų jau rugsėjo mėnesį. Lietuvos pusė pritarė tokiai darbo grupei (aišku, rugsėjo mėnesį ji tikrai dar negalės susitikti), bet taip pat pasiūlė paritetine tvarka ir Lenkijoje tokią grupę sukurti.“

Lenkijos edukacijos ministerijos interneto tinklalapyje randame štai tokią informaciją apie Lietuvos ir Lenkijos viceministrių susitikimą rugsėjo 10 d.: „Lenkijai paprašius ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Lietuvos švietimo ministrų susitikimas. Viceministrė Eva Dudek kalbėjosi su Genoveita Krasauskiene, Lietuvos švietimo ir mokslo viceministre.

Eva Dudek kalbėjo apie lenkiškų mokyklų padėtį.

– Esame sunerimę dėl lenkų padėties Lietuvoje, – sakė ji. – 2011 metų pasikeitimai Lietuvos švietimo sistemoje privedė prie to, kad Lietuvos lenkų mokyklų absolventai vis rečiau turi galimybę patekti į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, – pridūrė viceministrė.

Pokalbio metu buvo aptarta Vladislovo Sirokomlės ir Joachimo Lelevelio mokyklų, kurių akreditavimas užsitęsė, padėtis. Viceministrė Krasauskienė patikino, kad jos ministerija ruošia atsakymą šiuo klausimu. Jis bus pateiktas mokykloms artimiausiu metu.

– Viliuosi, kad tai bus teigiamas atsakymas, – sakė Dudek. Ji taip pat pasiūlė atnaujinti 2011 metais Lietuvos švietimo ministerijos įkurtos darbo grupės, kuriai priklausė tautinių mažumų atstovai, veiklą. Ta grupė turėjo stebėti tautinių mažumų mokyklų veiklą.

Susitikimo metu nutarta atnaujinti Lenkijos ir Lietuvos tautinių mažumų švietimo ekspertų grupės darbą. Pagal Lietuvos švietimo viceministrę, šių grupių veikla bus atnaujinta dar šiais metais.“

Skaitant abiejų švietimo ministerijų atstovų informaciją apie susitikimą susidaro įspūdis, tarsi būtų dalyvauta skirtinguose renginiuose. Tikėtina, kad šis paaštrėjęs lenkų visuomenės Lietuvos puolimas dėl menamo lenkų tautinės mažumos skriaudimo įvyko dėl artėjančių Seimo rinkimų. Kaip matyti, Lietuvos lenkų tema vis dar aktuali mobilizuojant rinkėjus. Taigi iki rinkimų gal galima ir pakentėti, tačiau tokia propaganda Lietuvai tikrai pridaro labai daug žalos.

IRENA GASPERAVIČIŪTĖ