Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms.

(A. Čechovas)

Kai kas patiria nesėkmę, netektį – liūdime kartu su juo. Kai pasiekiamas laimėjimas – tai džiaugsmas ne vien to asmens šeimai, bet ir draugams, pažįstamiems, visai visuomenei. Kaip gražu, kai tėvai vaikams parenka lietuviškas mokyklas. Gimtoji kalba nuo mažens labai svarbi. Siekti viršūnių būna daug lengviau, kai yra pagrindas po kojomis.

Kaip gera, kai gimtojo krašto – Seinijos jaunimas tobulinasi, keliauja, sugrįžta, gražina gimtinę savais pasiekimais ir gerais darbais… Jie skatina ir kitus eiti tokiu keliu, siekti, įgyvendinti savus planus, norus, ugdyti gebėjimus. Štai vienas tokių pavyzdžių, rodantis, kad kukliam kaimo vaikui galima toli nueiti…

Sveikiname naują miškininkystės srities daktarę Jūratę Bukauskaitę iš Skarkiškių kaimo! Ji neseniai apsigynė daktaro disertaciją tema „Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) DNR poliformizmo geografinio pasiskirstymo dėsningumai rūšies išplitimo areale“. Jūratė papasakojo, koks ilgas buvo bandymų, tyrimų, stebėjimų, sekimo kelias.

Eugenija Pakutkienė: Kokia buvo Tavo mokslų pradžia?

Jūratė Bukauskaitė: Nepasakyčiau, kad mokslas, knygos mane traukė nuo mažens… Mokiausi Vidugirių kaimo pagrindinėje mokykloje, baigiau Punsko Kovo 11-osios licėjų. Vis nežinojau, ką rinktis, mokslas nelabai domino. Sugrįžus iš mokyklos labiau traukė gyvulėlių priežiūra, augalai. Įdomu buvo viskas, kas susiję su kaimu. Nežinojau, kuo norėčiau būti ateityje ir ką rinktis baigus licėjų. Tėvelis pasiūlė stoti į tuometinį Žemės ūkio universitetą ir patarė studijuoti ne ką kita, o miškininkystę. Ten mokslus jau baiginėjo trejais metais už mane vyresnė sesė Gražina, tad man lyg ir praminti takai buvo.

Nors nemėgau mokytis, bet kai apsigyvenau bendrabutyje, neturėjau papildomų užsiėmimų, taigi ir atsidaviau visa mokslui. Kai man sekėsi, dar labiau norėjosi mokytis, domėtis, siekti. Trečiame kurse dr. doc. Danusevičius, labai įdomiai dėstęs apie miško genetiką, selekciją ir sėklininkystę, pasiūlė stoti į doktorantūrą.

E. P.: Kaip sekėsi rašyti disertaciją?

J. B.: Įgijau bakalauro laipsnį, paskui baigiau dvejų metų magistro studijas su pagyrimu ir pinigine premija, kas labai nustebino ir paskatino tolesniam mokslui. Buvau apdovanota Lietuvos miškininkų sąjungos už magistro darbą „Tuopų genties medžių hibridų mikrodauginimo audinių kultūroje sąlygų ištyrimas ir augalų regenerantų išauginimas“ (2008 m. birželio 18 d.).

Tais pačiais metais studentų mokslinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2008“ miškininkystės sekcijoje laimėjau pirmąją vietą. Tai buvo stebuklas. Tada ir apsisprendžiau stoti į doktorantūrą Lietuvos miškų institute kartu su tuometiniu Lietuvos žemės ūkio universitetu (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas). Laukė didžiulis iššūkis ir daug darbo. Disertacijos vadovu pasirinkau prof. dr. D. Danusevičių. Jis parinko disertacijos kryptį, temą, objektą, padėjo parengti darbo metodiką. Tyrimai buvo brangūs. Doktorantai negaudavo jiems finansavimo, todėl teko ieškotis pačiai. Ir tada prasidėjo tyrimai. Jiems atlikti Miškų institutas neturėjo tinkamos laboratorinės įrangos. Reikėjo ieškoti pagalbos užsienyje. Pirmiesiems sudėtingiems tyrimams išvykau vienam mėnesiui į Varšuvą. Tam tikslui stipendiją laimėjau Švietimo mainų programos fonde. Per vieną mėnesį savo laboratorijose leido tyrinėti Miškininkystės tyrimų institutas. Tyrimai buvo labai brangūs, bet juos šis institutas finansavo. Turėjau galimybę susipažinti su šios srities specialistais. Po to laimėjau projektą ir gavau stipendiją trims mėnesiams iš Nacionalinio aplinkosaugos ir vandens ūkio fondo. Ir vėl Varšuvoje dariau tyrimus disertacijai. Tirti baigiau Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose prie Kauno. 2011 metais teko stažuotis vieną mėnesį Baltarusijos nacionalinėje mokslų akademijoje, Gomelio miškų institute. Ten susipažinau su mokslininkais ir atliekamais tyrimais.

E. P.: Kada gynei disertaciją?

J. B.: Darbą tema „Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) DNR poliformizmo geografinio pasiskirstymo dėsningumai rūšies išplitimo areale“ apgyniau 2013 m. spalio 18 d. Mano disertacija – žemės ūkio mokslų srities, miškotyros mokslo krypties. Mokslinis vadovas buvo: prof. dr. Darius Danusevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Parašius mokslinį darbą lietuviškai, reikėjo 30 psl. santrauką išversti į anglų kalbą ir išsiųsti į užsienio universitetus, institutus, o surinkus opinijas – prie gausios komisijos jį ginti. Klausimus pateikinėjo: profesorius iš Baltarusijos, du iš Vytauto Didžiojo universiteto, vienas iš Vilniaus universiteto, du profesoriai iš Miškų instituto  ir vienas iš Aleksandro Stulginskio universiteto. Disertacijos gynimo diena nebuvo eilinė, reikėjo susikaupti ir nepasimesti prieš didelę komisiją bei susirinkusius svečius.

Teko dalyvauti Lietuvos mokslų akademijoje konferencijoje „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Pačioje pradžioje nustebino tai, kad mano darbas buvo išrinktas skaityti plenariniame posėdyje ir jo klausėsi tuometinis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, Lietuvos mokslų akademijos nariai, kiti mokslininkai, svečiai. Po pranešimo susilaukiau nemažai klausimų iš įvairių sričių, net nesusijusių su mano darbo tema. Nelengva buvo į juos atsakyti. Pranešėjų buvo 36, iš jų išrinkta 6 geriausius. Tarp jų buvau ir aš. Laimėjau diplomą ir tapau geriausia pranešėja.

Apgynusi daktaro disertaciją dalyvavau Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurse. Komisijai pateikiau 70 psl. darbą ir buvau įvertinta. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje išskirti 4 darbai: du apdovanoti pinigine premija ir du pagyrimo raštais. Nustebau, kai mano darbas buvo išskirtas pirmiausia – gavau diplomą ir piniginę premiją. Diplomą įteikė tuometinis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Dėkoju visiems už pasitikėjimą manim, artimiesiems, šeimai, ačiū už palaikymą, patarimus dėstytojams.

E. P.: Koks buvo Tavo disertacijos tikslas?

 J. B.: Ištirti paprastosios pušies DNR (deoksiribonukleorūgšties) poliformizmo geografinio pasiskirstymo dėsningumus rytinėje rūšies išplitimo arealo dalyje, nustatyti poledynmetinės migracijos kelius bei šaltinius pagal ląstelės organoidų DNR ir nekoduojančios ląstelės branduolio dalies DNR žymeklius.

Tai pirmas genetinis mokslinis darbas Lietuvoje. Nagrinėja paprastosios pušies DNR polimorfizmą ląstelės branduolio mitochondrijų ir chloroplastų genomų lygmenyse. Europoje tai vienas pirmųjų mokslinių darbų, kur išsamiai analizuojama DNR polimorfizmą rytinėje paprastosios pušies rūšies arealo dalyje. Darbe lyginamos populiacijos (nuo Škotijos vakarų iki Amūro upės žiočių Tolimuosiuose Rytuose – Europa-Uralas-Tolimieji Rytai). Tyrimui naudoti aukštos genetinės skirstamosios gebos ir patikimo pakartojamumo mikrosatelitiniai DNR žymekliai.

 E. P.: Kokia to praktinė reikšmė?

 J. B.: Paprastosios pušies populiacijų poledynmetinės kilmės vietų nustatymas ir geografinio pasiskirstymo dėsningumų ištyrimas leistų adaptuoti Europos bendrąsias genetinių išteklių išsaugojimo programas, koreguoti kilmių rajonų ribas. Tai prisideda prie tvaresnių medelynų formavimo ir tampa naudinga ūkio ir ekologijos atžvilgiu.

 E. P.: Daktaro laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą aukštojoje mokykloje ir apgynusiems daktaro darbą (disertaciją). Šis laipsnis pirmiausia liudija apie gebėjimus savarankiškai vykdyti visus reikalavimus atitinkančius mokslinius tyrimus savo kompetencijos srityje bei gebėjimą dirbtimokslinį darbą. Kokius darbus šiuo metu Tau tenka dirbti?

J. B.: Esu Aleksandro Stulginskio universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja. Be to, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale, Miškų institute, dirbu Miško genetikos ir selekcijos skyriuje kaip jaunesnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2013 metų esu Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narė.

E. P.: Kokie ateities planai?

J. B.: Be galo traukia namai, gimtinė. Norėčiau gauti deramą darbą savam krašte, arčiau gimtinės.

E. P.: Ačiū už pasisakymą. Linkiu sėkmės ir darbo savam krašte bei kitų laipsnių. Mat daktaro laipsnis atveria galimybes tolesnėms mokslininko karjeros pakopoms.