„Aušros” vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė

Mieli skaitytojai!

Spalio mėnuo. Kuo jis galėtų būti ypatingas, kai vis šalčiau ir šalčiau, o saulutės spindulį vis rečiau ir trumpiau galim regėti? Tačiau spalis puikus savo spalvomis ir giedru dangumi. Šį mėnesį jau labai rimtai mokiniai mokslus kremta. Taigi ir „mokyklinės“ šventės švenčiamos: spalio 5-oji UNESCO iniciatyva paskelbta Tarptautine mokytojų diena (ji švenčiama ir Lietuvoje), o spalio 14-oji Lenkijoje – Nacionalinės edukacijos diena. Taigi galima sakyti, kad spalis – mokytojų mėnuo.

Pažvelgę į mūsų bendruomenę pastebėsime, kad mokytojai – didžiausia išsilavinusi visuomenės grupė.

Ji formuoja jaunąją kartą, jos rankose šio krašto ateitis. Pasižiūrėję atidžiau pamatysime, jog visi buvę Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkai – mokytojai.

Prieš 60 metų pedagogai kūrė Punsko lietuvių kultūros namus, Lenkijos lietuvių draugiją (tuometinę Lenkijos visuomeninės kultūros draugiją), dažniausiai režisavo klojimo teatrų spektaklius, mokė jaunimą šokių, dainų. Prie to, kad šis kraštas būtų lietuviškas, prisidėjo didieji mūsų krašto Mokytojai, ne kartą nepabijoję rizikuoti savo patogiu gyvenimu. Tai: Jonas ir Vlada Pajaujai, Jonas Stoskeliūnas, Juozas ir Elena Vainos ir kt. Ar mokytojo darbui, kaip kad kunigo, reikalingas pašaukimas? Tikriausiai būtų puiku, jei mokytojais dirbtų vien idealistai, ypač šiandienos vartotojiškame pasaulyje. Taigi, mieli Mokytojai, nepristikime entuziazmo ir idealizmo savo prasmingame darbe!

Šiame „Aušros“ numeryje rasite pokalbį su dabartiniu Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovu Vaclovu Stankevičiumi. Jis deklaruoja norą padėti Lenkijos lietuvių bendruomenei siekti savo tikslų, teigia, kad lietuvybės puoselėjimas šiame krašte bus vienas iš kertinių jo darbo barų. Taigi darbo naujam konsulato vadovui nepristigs.

IRENA GASPERAVIČIŪTĖ