Seinų gydytojo dr. Juozo Kauko kapas Seinuose. ©Aušra (pm)

Petras MAKSIMAVIČIUS

Spalio 16 d. oficialiai atidarytas Seinų ligoninės naujas priestatas. Ta proga į miestą atvyko daug žinomų politikų, centrinės ir regiono valdžios atstovų. Tarp jų buvo kadenciją baigusio Lenkijos Prezidento žmona Ana Komorovska (Anna Komorowska), Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Robertas Tiškevičius (Robert Tyszkiewicz), sveikatos apsaugos viceministras Cezaris Cesliukovskis (Cezary Cieślukowski) ir kiti. Nepaisant šventės pakilumo, svečiams pasisakant buvo juntamos taip pat rinkimų į Lenkijos Parlamentą kampanijos nuotaikos.

Per iškilmes Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Tiškevičius pasidžiaugė, kad mažiausia Lenkijoje Seinų apskritis turės vieną iš moderniausių šalyje apskrities lygmens gydymo įstaigų. Seinų ligoninės rekonstrukcija bei nupirkta įranga kainavo apie 20 mln. zlotų. Iš jų 17 mln. tai Europos Sąjungos fondų skirtos lėšos. Modernizavimo darbai truko pusantrų metų, o ligoninės patalpos padidėjo dvigubai.

Nuo šiol Seinų ligoninėje galima bus atlikti kompiuterinę tomografiją. Daug kitų tyrimų taip pat bus atliekami skaitmeniniu būdu, o tai leis Seinų gydytojams tiesiogiai konsultuotis su įvairių sričių specialistais, operatyviai gauti jų patarimus, rekomendacijas. Reikia tikėtis, kad pagerės gydymo ir gydymosi sąlygos, kadangi buvo atnaujintos taip pat palatos, padaugėjo erdvės pacientams ir ligoninės personalui.

Akivaizdu, kad ši investicija svarbi visam regionui. Visų pirma ligoninės gydymo standartų pritaikymas prie Sveikatos ministerijos keliamų reikalavimų leis šiai įstaigai toliau gyvuoti ir tobulėti. Nepaisant girdimų įvairių jos gydymo kokybės vertinimų, reikia pripažinti, kad ypač šiuo atveju svarbu greitai pacientams suteikti pagalbą. Seinų apskrities šiaurės rytų dalies gyventojams kur kas lengviau ir greičiau galima pasiekti Seinų negu Augustavo ar Suvalkų ligonines. Seinų ligoninėje dirba tiek lenkiškų, tiek lietuviškų mokyklų ar universitetų absolventai. Tai taip pat svarus argumentas, kodėl tokią ligoninę reikėjo mieste išsaugoti.

Tai, kad ligoninės vadovybei pavyko gauti tokią solidžią pinigų sumą pastatui modernizuoti, matyt, nulėmė taip pat Seinų geografinė padėtis ir Lietuvos artumas. Atrodo, kad buvo pasirinkta teisinga strategija bandant europinių lėšų skirstytojus įtikinti, kad ligoninė pasirengusi teikti kai kurias medicinos paslaugas taip pat Lazdijų rajono gyventojams ar kad Seinai esant reikalui suteikia medicinos pagalbą keliaujantiems į Vakarų Europos šalis ar Baltijos regioną. Ne tiek svarbu, kaip visa tai iš tikrųjų atrodo, tačiau jeigu bendradarbiavimas su Lietuva ir Lietuvos artumas kelia visų Seinų apskrities gyventojų gyvenimo kokybę, pasirinktas bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos, kelias yra teisingas ir ateityje turėtų duoti gerų rezultatų.

 Truputis istorijos

Istoriniai šaltiniai teigia, kad jau XVII a. Seinuose veikė ligoninė. Kur ji buvo, kaip ilgai veikė ir kas joje dirbo, žinių nėra. 1864 metais lenkiškame laikraštyje „Katalikų apžvalga“ (Przegląd Katolicki) buvo paskelbtas straipsnis apie vietos gyventojų pastangas Seinuose įrengti ligoninę. Daugiausia iniciatyvos šiuo klausimu rodė Alnų (vietovė tarp Aradnykų ir Kučiūnų) dvaro savininkas Kazimieras Volmeris. Jis subūrė bendraminčius ir įvairiais būdais rinko aukas gydymo įstaigai įkurti. Straipsnyje rašoma, kad jam pavyko gauti taip pat valstybės piniginę paramą. XIX a. pabaigoje vėl randame nuotrupas informacijos apie Seinuose veikusią apskrities ligoninę. Apie tai daugiausia kalba lietuviški istorijos šaltiniai, kadangi Seinų apskrities ligoninei vadovavo Vinco Kudirkos bendražygis Juozas Kaukas (palaidotas Seinų kapinėse).

Apie J. Kauką žinome mažai, nes jis mirė sulaukęs vos 32 metų (1863–1895). Istoriniuose šaltiniuose žinių išlikę nedaug. Tai, kas išliko, leidžia manyti, kad J. Kaukas nebuvo eilinis gydytojas. Jis ne tik gydė, bet taip pat stengėsi burti šviesuomenę ir rėmė lietuvių veiklą Seinuose. J. Kaukas buvo V. Kudirkos draugas, bendražygis, vienas iš „Varpo“ įkūrėjų, rėmusių jį finansiškai. Teigiama, kad būtent jis palenkęs lietuvybėn būsimą „Tautiškos giesmės“ autorių V. Kudirką. Kai pasirodė pirmasis „Varpo“ numeris, J. Kaukas baiginėjo Varšuvos universitetą. Grįžęs iš Varšuvos 1889–1891 m. dirbo gydytoju Lazdijuose, kur organizavo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. 1891 m. persikėlė į Seinus. Čia pradėjo organizuoti gyventojų gydymo sistemą. Gyvendamas Seinuose finansiškai rėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimą, visapusiškai palaikė varpininkų siekius. Gydytojo darbas neabejotinai turėjo daug privalumų. Tai buvo nuolatinis tiesioginis bendravimas su šio krašto žmonėmis. Be to, gydytojas buvo laikomas dideliu autoritetu. J. Kaukas tai išnaudojo gyventojų švietimo darbe.

Naujai surašytoje Seinų ligoninės istorijoje žinių apie gyventojų gydymo organizavimą XIX–XX a. sandūroje nėra. Ligoninės interneto puslapyje surašytoje istorijoje pasakojimas prasideda nuo 1947 m., kuomet į Seinus atvyko dr. E. Ritleris (E. Rittler) ir įkūrė ambulatoriją.

E. Ritleris (1897–1972) gimė Vilniuje. Mokėsi Sankt Peterburge ir Varšuvos universiteto medicinos fakultete. 1924 m. grįžo į Vilnių ir dirbo gydytoju Sienos apsaugos tarnyboje (KOP), kurioje pasiekė kapitono laipsnį. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui gydytojas buvo paimtas į kariuomenę ir išsiųstas į frontą. Į Seinus grįžo tik 1947 m. Nuo tada pradėjo iš naujo organizuoti gyventojų gydymą mieste ir apylinkėse. Jo pastangomis 1957 m. pradėjo veikti greitosios pagalbos tarnyba, o 1963 m. atiduotas naudoti naujas ligoninės pastatas.

Amžininkų teigimu, dr. E. Ritleris buvo geras medicinos specialistas ir į savo darbą žiūrėjo kaip į misiją tarnauti žmonėms. Jo administracinių gebėjimų dėka Seinuose pavyko žymiai pagerinti teikiamos medicinos pagalbos mastą ir sąlygas. Todėl 1987 m. nuspręsta jo vardu pavadinti Seinų apskrities ligoninę. Nuo 1963 m. Seinų ligoninė kelis kartus buvo modernizuota, pastatyti priestatai, nupirkta naujos įrangos.

Po 1989–1990 m. politinių permainų stiprėjo ryšiai su Lietuvos gydymo įstaigomis, ypač Lazdijų ligonine. Bendrų pastangų dėka pavyko gauti ES fondų paramą, kuri leido įsteigti specializuotus skyrius, nupirkti jiems modernios įrangos. Seinų ligoninėje dirba taip pat nemažai Seinų ir Punsko krašto lietuvių, medicinos išsilavinimą įgijusių tiek Lenkijos, tiek Lietuvos švietimo įstaigose.