Punskas. 2015 m.

ALGIMANTAS KATILIUS

Istorinėje literatūroje rašoma, kad Punske vartotojų draugija ar kooperatyvas „Dzūkas“ įkurta Punsko klebono Motiejaus Simonaičio iniciatyva. Lietuvos valstybės istorijos archyvo Suvalkų gubernijos valdybos fonde saugoma byla apie oficialų Punsko vartotojų draugijos patvirtinimą. Iš šioje byloje saugomų dokumentų gerai matyti, kokias biurokratines kliūtis turėjo įveikti steigėjai. Byla prasideda naujai įkurtos Punsko vartotojų draugijos narių 1907 m. balandžio 20 d. prašymu Suvalkų gubernatoriui leisti įkurti tokią draugiją. Tarp prašymą pasirašiusių 35 asmenų yra ir kun. M. Simonaitis. Be jo, prašymą pasirašė:

Ignotas Budzeika, Jonas Balita, Jonas Saverinas, Viktoras Jakubauskas, Jurgis Senda, Augustinas Baliūnas, Petras Baliūnas, Jonas Krakauskas, Jonas Žilinskas, Mikas Pečiulis, Domininkas Kalesinskas, Jurgis Senda, Mikas Kupstas, Adomas Januška, Juozas Birgelis, Juozas Grigutis, Martynas Grigutis, Simonas Garmus ir kiti.

Vartotojų draugijos kūrimas prašyme pagrindžiamas noru gyventojus aprūpinti kiek galima pigesniais ir palyginti geresnės kokybės vartojimo ir namų apyvokos daiktais. Tai turėjo kiek nors sumažinti „žydų kenksmingą eksploataciją“. Draugijos nariai planavo Punske atidaryti krautuvę.

1907 m. gegužės 28 d. rašte Suvalkų gubernijos valdyba nurodė Suvalkų apskrities viršininkui, kad draugijos „Dzūkas“ įstatus grąžintų steigėjams, nes jie juos turi pasirašyti. Taip pat reikia sumokėti 75 kapeikų herbinį mokestį. 1907 m. birželio mėn. Ignotas Budzeika savo parašu patvirtino, kad Seivų valsčiaus valdyboje buvo supažindintas su Suvalkų gubernijos valdybos sprendimu. Draugijos nariai 1907 m. birželio 24 d. prašyme Suvalkų gubernijos valdybai nurodė, kad siunčia du egzempliorius vartotojų draugijos „Dzūkas“ įstatų, sumokėję herbinį mokestį, ir du 75 kapeikų vertės pašto ženklus. Nesulaukę atsakymo, „Dzūko“ draugijos įgalioti asmenys 1907 m. rugsėjo 19 d. parašė naują prašymą Suvalkų gubernatoriui. Jame prašė pagreitinti minėto klausimo sprendimą.

Suvalkų gubernijos valdybos rezoliucijoje nurodyta, kad Punsko vartotojų draugijos įstatai sudaryti teisingai. Valdyba siūlė įstatus patvirtinti. Tačiau užkliuvo tai, kad įstatuose raštvedyba buvo numatyta lietuvių kalba. Pagal Suvalkų gubernatoriaus 1905 m. birželio 30 d. ir 1906 m. rugsėjo 5 d. aplinkraščius, lietuvių kalba gali būti vartojama tik tose draugijose, kurios įsikūrusios grynai lietuvių gyvenamuose valsčiuose. Seivų valsčius buvo mišrus: jame gyveno lietuviai ir lenkai, taigi draugijos raštvedyba turėjo būti vykdoma tik rusų kalba. Suvalkų gubernatorius draugijos įstatus patvirtino 1907 m. rugsėjo 29 d. su išlyga dėl rusų kalbos raštvedyboje vartojimo.

Draugijos įstatai buvo sudaryti pagal 1897 m. gegužės 13 d. vidaus reikalų ministro patvirtintus norminius vartotojų draugijų įstatus. Kaip matome, Punsko vartotojų draugijos įstatai buvo tipiniai, t. y. bendri visoms kuriamoms vartotojų draugijoms. Vis dėlto pateiksime kelis svarbesnius jų punktus, kad būtų aiškiau, kokiomis sąlygomis veikė vartotojų draugijos.

Draugijos tikslas – tiekti savo nariams galima mažiausia kaina arba vidutine rinkos kaina įvairius vartojimo ir namų apyvokos reikmenis, sudarant galimybę iš draugijos pelno turėti santaupų. Atsižvelgiant į tikslus, draugija gali: a) įsirengti vartojimo ir namų apyvokos daiktų gamybos, saugojimo ir pardavimo sandėlius bei tokius įsigyti arba nuomoti; b) sudaryti sutartis su pašaliniais asmenimis ir įstaigomis (ar įpareigoti), kad jie pristatytų draugijai įvairius vartojimo ir namų apyvokos daiktus, taip pat dėl lėšų, reikalingų draugijos apyvartai; c) įsigyti bendros nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, reikalingą draugijos tikslams vykdyti; d) palaikyti ryšius su kitomis tikslus atitinkančiomis draugijomis.

Draugijos pajamas sudaro apyvartinės ir atsarginės lėšos. Apyvartinės lėšos gaunamos iš stojamojo ir narystės mokesčių, paskolų. Jos naudojamos prekybinėms operacijoms ir draugijos einamosioms išlaidoms. Atsargines lėšas sudaro kasmetiniai atskaitymai nuo draugijos gaunamų pajamų, sumos, gaunamos už parduotus draugijos įstatus ir atsiskaitymo knygeles, procentai nuo atsarginio kapitalo, atsitiktinės įplaukos. Šios lėšos skirtos vien sumažinti nuostoliams, galintiems atsirasti per draugijos operacijas dėl nenumatytų priežasčių.

Draugijos nariai galėjo būti krikščionybę išpažįstantys asmenys, sutikę paklusti minėtiems įstatams, tačiau ne mokymo įstaigų auklėtiniai, būtinosios tarnybos eiliniai kareiviai ir asmenys, kurių teisės apribotos teismo. Stojantysis į draugiją moka: stojamąjį mokestį, ne didesnį negu 3 rubliai, ir ne daugiau kaip 10 rublių pajų. Kiekvienas narys visuotiniame susirinkime turi vieną balsą, nepriklausomai nuo turimų pajų skaičiaus, ir šios teisės niekam negali perduoti. Nepilnamečiai draugijos nariai neturi balso visuotiniame susirinkime ir negali būti renkami kokioms nors draugijos valdymo pareigoms. Iš draugijos narį pašalinti galima dviem trečdaliais visuotinio susirinkimo balsų.

Draugijos reikalus tvarko visuotinis susirinkimas ir valdyba. Visuotiniai susirinkimai būna paprastieji ir nepaprastieji. Paprastąjį susirinkimą valdyba šaukia kasmet ne vėliau kaip balandžio mėnesį. Šiame susirinkime svarstoma ir tvirtinama praėjusių metų ataskaita ir balansas, išlaidų sąmata, ateinančių metų planas, renkami valdybos ir revizijos komisijos nariai. Susirinkime svarstomi ir kiti reikalai, kurie viršija valdybos įgaliojimus ir kuriuos pasiūlys valdyba. Nepaprastieji susirinkimai šaukiami valdybos nuožiūra arba reikalaujant revizijos komisijai bei vienai dešimtajai visų draugijos narių. Kad visuotinis susirinkimas būtų teisėtas, turi dalyvauti vienas trečdalis visų narių.

Tiesiogiai draugijos reikalus tvarkė valdyba, kuri buvo Punske ir ją sudarė 5 nariai, išrinkti visuotinio susirinkimo trejiems metams. Valdybos nariai už darbą galėjo gauti arba nustatytą atlyginimą, arba procentus nuo draugijos pajamų. Valdyba renkasi pagal reikalą, bet ne mažiau kaip kartą per mėnesį. Jos posėdžiuose gali dalyvauti su visuotinio susirinkimo leidimu ir kiti draugijos nariai be sprendžiamojo balso. Kad valdybos sprendimai būtų teisėti, privalo dalyvauti valdybos narių dauguma. Rašomi posėdžių protokolai, kuriuos pasirašo posėdžiuose dalyvavę valdybos nariai.

Šis trumpas epizodas iš Punsko gyvenimo papildo žinias apie vartotojų draugijos „Dzūkas“ veiklos pradžią. „Dzūko“ veikla buvo svarbi XX a. pradžios Punsko miestelio ir jo apylinkių ekonominiame gyvenime.

Šaltinis: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1009, ap. 1, b. 766.