„Lietuvių namai” Seinuose. ©Aušra (pm)

Petras MAKSIMAVIČIUS

Vysk. A. Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose lapkričio 6 d. kreipėsi į Seinų miesto savivaldybę, prašydamas atleisti 2016 metais nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Fondo valdybos pirmininkės Danutės Valukonytės rašte pabrėžiama, kad vietos bendruomenės iniciatyva įkurtas fondas atlieka itin svarbius ir naudingus Seinų miesto visuomenei darbus. Tai kultūros ir meno pristatymas, jaunimo švietimo organizavimas, rūpinimasis kultūros paveldu.

Pirmininkė priminė, kad fondo įgyvendinami projektai prieinami visai Seinų bendruomenei: koncertai, parodos, popamokinis vaikų mokymas, žiemos stovyklos jaunimui ir pan. Visa tai, pasak jos, labai teigiamai veikia lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius Seinų krašte, garsina Seinų miesto vardą, o didėjant turistų srautui didina miesto pajamas.

D. Valukonytė, prašydama atleisti fondą nuo nekilnojamojo turto mokesčio, pažymėjo, kad fondas turi du visuomeninės paskirties pastatus, kurių išlaikymas ir administravimas brangiai kainuoja, o miesto savivaldybė, apmokestindama nekilnojamojo turto mokesčiu, apsunkina fondo veiklą, riboja galimybes plėsti kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Priminkime, kad fondas rūpinasi „Lietuvių namais“ ir „Žiburio“ mokykla. Šie pastatai pastatyti Lietuvos Respublikos lėšomis. Tai vienintelės vietos Seinuose, kur organizuojamas lietuvių kultūrinis gyvenimas ir mokymas lietuvių kalba. 2013 m. fondas į Seinų miesto biudžetą sumokėjo 34.459 zl, 2014 m. – 26.266 zl, o 2015 m. sumokės 25.860 zl nekilnojamojo turto mokestį. Tai vietinė rinkliava, kurios dydį bei mokėtojų kategorijas nustato savivaldybė. Be to, fondas kaip kiekviena darbuotojus įdarbinanti įstaiga moka visus kitus įstatymais numatytus mokesčius.

Ankstesniais metais Seinų miesto vadovas, nesutikdamas atleisti fondo nuo mokesčio, tarp kitko, argumentuodavo, kad Lenkijos visuotinio gyventojų surašymo metu paaiškėjo, jog Seinuose lietuvių tautybę deklaravo vos 8 proc. miesto gyventojų, o tai reiškia, kad fondo kultūrinė ir švietėjiška veikla pasiekia tik nežymią visuomenės dalį ir negali būti laikoma svarbiu, miesto visuomenės poreikius tenkinančiu darbu.