Lietuvių kalba.

JURGITA STANKAUSKAITĖ

Viena didžiausių Lenkijos lietuvių problemų – gimtosios kalbos darkymas. Dažniausiai vietos spaudoje ar bendruomenės susitikimuose pabrėžiamas lenkiškų žodžių brukimas ir jų įtaka mūsų kalbai. Šį kartą vertėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių globalizacijos veiksnių – anglų kalbą, kuri stipriai veikia lietuvių kalbos leksiką. Nestebina svetimžodžių ir skolinių įterpimas, nes to visiškai išvengti neįmanoma. Labiausiai jaudina tai, kad anglų kalba, lyg kokia bacila, masiškai plinta, braudamasi ir sėkmingai apsigyvendama kiekvienoje gyvenimo srityje.

ISTORIJA

Sakoma, kad lietuvių sąmonėje nuo tarybinių laikų yra įsitvirtinęs įsitikinimas, kad tai, kas vakarietiška, yra žymiai geriau, gražiau ir pažangiau. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuva buvo viena iš Rytų Europos valstybių, iš kurios išemigravo didžiausias gyventojų skaičius. Nors vieni pasilikdavo Vakarų Europos valstybėse, labiausiai buvo trokštama pasiekti Ameriką ir pajusti amerikietiškos svajonės skonį. Vėliau kūrėsi politinių pabėgėlių banga (vadinamoji DP karta). Lietuviai visada nuvertindavo save kitų tautų atžvilgiu, tad nenuostabu, kad turime ir šiuolaikinius emigrantus, kurie nuolat ieško puikaus ir nerūpestingo gyvenimo už savo tėvynės ribų.

VERSLAS

Lietuvoje žydi angliški įmonių, prekių ar paslaugų pavadinimai. Iš pradžių į juos nelabai kreipta dėmesį, nes, kaip sakoma, biznis yra biznis. Kuo įmantresnis pavadinimas, tuo sėkmė labiau garantuota. „Prekių ir paslaugų įvardinimas angliškai ar jų komentavimas anglų kalba suteikia pastarosioms progresyvumo ir kokybės aureolę, net jei pirkėjai to iki galo nesuvokia ar iš viso nesupranta pačios anglų kalbos“, – rašo Giedrius Šarkanas, interneto svetainės lietuviais.lt įkūrėjas. Todėl angliška abėcėlė turi įtakos lietuviškajai, nes, remiantis G. Šarkano pateiktais pavyzdžiais, kas iš mūsų taisyklingai taria cėdė (CD) vietoj sidi arba tėvė (TV) vietoj tivi?

Lietuvių verslui didelę įtaką daro tarptautiniai ryšiai. Dauguma verslininkų savo prekę siekia parduoti į užsienį, nes tai pakelia augančio pelno reitingus. O juk kiekvienas norėtų iš savo veiklos gauti kuo didesnę naudą. Todėl parduotuvėse perkame vokiškus saldumynus, valgome norvegiškas žuvis ar sėdime itališkame fotelyje. Rinkodaroje daug dėmesio skiriama prekės ženklo vaizdui ir skambesiui, tad norint sėkmingai užtikrinti paklausą, geriausiai užklijuoti anglišką pavadinimą. Augant tarptautiniams prekybiniams ryšiams įmonės skiria dėmesį eksportui, todėl renkamasi anglų kalbą, nes ji išsprendžia kelias problemas: „pavadinimas tampa daugiau ar mažiau suprantamas ir lengviau įsimenamas visiems potencialiems pirkėjams“, – teigia G. Šarkanas. Niekas nesivargina galvodamas, kaip tarti vieną ar kitą žodį, bei nekreipia dėmesio į prekės kilmę.

Prieš kelerius metus lietuviai susijaudino dėl savo kalbos nykimo, todėl buvo priimtas įstatymas, jog nebus registruojami nelietuviški įmonių pavadinimai. Nesutvarkytos įstatymo spragos vis tiek leidžia apeiti minėtą draudimą. Lietuvos spaudoje rašoma, kad įmonės „krikštijimas“ nelietuvišku pavadinimu garantuoja baudą, tačiau ir jos retai skiriamos.

Naujieji verslininkai teigia, kad sunku sugalvoti originalų, nedviprasmiškai skambantį lietuvišką įmonės vardą. Be to, neverta kelti tarimo problemų užsieniečiams. Lietuvių kalbos gynėjai yra įsitikinę, kad kiekvienas verslininkas privalo turėti kūrybingumo liepsnelę, todėl jiems lyg ir negali kilti problemų rasti gražų ir įdomų lietuvišką įmonės ar siūlomos prekės pavadinimą.

ŠVIETIMAS

Kalbant apie švietimą, omenyje turima aukštųjų mokyklų mokymo sistema ir prieinami mokymo šaltiniai. Klausantis šiuolaikinių ekonomistų (ir ne tik) pasišnekėjimų, pasidaro kraupu. Kas antras žodis, tai anglicizmas, pavyzdžiui, nickas (slapyvardis), downloadinti (parsisiųsti), geimas (žaidimas), seivinti (išsaugoti), printeris (spausdintuvas), skrynas (ekranas), lūzeris (nevykėlis), apsišopinti (apsipirkti) ir t. t. Kai kurių žodžių net nespėjama įsidėmėti. Kalbėjimo procese jie taip suplakami į vieną anglicizmais „papuoštą“ sakinį, jog imi suprasti, kaip kartais sunku lietuviui susikalbėti su lietuviu. Žodžiai, perimami iš anglų kalbos, ateina į mūsų kalbą įvairiais keliais. Dėmesį patraukia tiksliųjų mokslų studentų mokymosi šaltiniai ir literatūra. Bibliotekose daugiausia randamos knygos tik anglų kalba. Žinoma, visai smagu mokytis ir tobulinti anglų kalbą, tačiau nemalonu klausytis, kaip nuolatos teršiama lietuvių kalba. Mokslas mokslu, bet vertėtų pagalvoti apie pagarbą gimtajai kalbai.

VIEŠASIS KALBĖJIMAS

Nuo jaunų dienų kiekvienas lietuvis žino, kad viešai kalbant vartojama tik taisyklinga bendrinė kalba (neminima tarmė). Teigiama, kad jei renginio, kuriam paprastai ruošiamasi iš anksto, vedėjas įterpia svetimžodžius, jis parodo nepagarbą savajai kalbai ir sąmoningai ją ignoruoja.

KASDIENYBĖ

Buityje vartojama begalė angliškų žodžių. Jie ima ir „netyčia“ išsprūsta. Kartais dėl įpročio, o kartais ir tyčia, norint parodyti populiariausios pasaulyje kalbos mokėjimą. Įsidėmėtina, kad kalba yra kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, tad ji turi atitikti jo pasaulėvaizdį, mąstymą ir bendravimo poreikius. Neįmanoma išvengti kalbos vystymosi, keitimosi, kadangi ir visuomenės poreikiai keičiasi. Tačiau čia kalbama apie lietuviškų žodžių keitimą svetimžodžiais, kurie atrodo patrauklesni, įmantresni ir skambesni.

Pabaigoje norėtųsi pacituoti dar vieną G. Šarkano teiginį (linkiu visiems apie tai pamąstyti): „Lietuvos Respublika yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje lietuvybė dar vis yra laikoma valstybės pagrindu, ir lietuvių kalba dar kol kas turi teisę būti gerbiama vien todėl, kad yra kalba tautos, sugebėjusios sukurti savo valstybę“.