IRENA GASPERAVIČIŪTĖ

Lapkričio 10–13 dienomis posėdžiavo Seimo ir PLB komisija. Tai buvo priešpaskutinė šios kadencijos komisijos sesija (jos darbas pasibaigs kartu su šios kadencijos Seimo darbu). Kitąmet po rinkimų, tikima, bus sukurta naujos sudėties komisija.
Šią sesiją svarstyti užsienio lietuviams svarbūs klausimai, t. y. Lietuvos pilietybės išsaugojimo, atskiros rinkimų apygardos užsienio lietuviams įkūrimo. Taip pat posėdžių metu susipažinta su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programa, būdais, kaip galėtų įsijungti ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

Ne pirmą kartą šios komisijos kadencijos laikotarpiu kalbėta apie Lietuvos vidaus gyvenimo svarbius aspektus, t. y. Darbo kodekso pakeitimus bei žemės pardavimo užsieniečiams klausimą, socialinį draudimą. PLB ir Seimo komisijos kopirmininko Jono Prunskio nuomone, šie klausimai iš esmės lemia emigraciją iš Lietuvos, todėl mūsų komisijai taip pat labai svarbūs. Jeigu būtų sudarytos palankios sąlygos investicijoms iš užsienio, Lietuvos ekonomika gerėtų ir žmonės iš čia neišvyktų. Komisijos kopirmininkas pradėdamas sesiją pakartojo jau anksčiau išsakytą savo svajonę: „Mano svajonė ir tikslas, kad būtų keturi milijonai lietuvių“.

Komisija svarstė šiuo metu visai Europai itin aktualią temą, t. y. Lietuvos pasiruošimą priimti imigrantus iš Sirijos, Irako, Eritrėjos. Posėdyje išklausėme, kaip Lietuva yra pasiruošusi priimti atvykstančius karo pabėgėlius, taip pat turėjome galimybę išgirsti apie imigrantų priėmimo praktiką Vokietijoje, Prancūzijoje.
Prekyba žmonėmis ir neteisėtas žmonių išnaudojimas vergiškam darbui – dar viena tema, kuri ganėtinai nauja. Tik prieš metus prelatui Edmundui Putrimui ją iškėlus, šią sesiją buvo išsamiai svarstoma. Išklausėme Žmogaus teisių komiteto pirmininkės Zitos Žvikienės pranešimą apie Lietuvos piliečių išnaudojimą priverstiniam darbui bei kas yra daroma siekiant užkirsti kelią tokiai praktikai.
Užsienio lietuvių įvaizdis Lietuvos žiniasklaidoje – šiam klausimui buvo skirta paskutinė sesijos popietė. Išklausėme Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės pranešimus.

Atskiros rinkimų apygardos užsienio lietuviams sukūrimas

Apie galimybę sukurti atskirą rinkimų apygardą užsienio lietuviams kalbėjo sveikinimo kalboje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Parlamento vadovė pažymėjo, kad parlamentinės partijos šiuo metu imasi perbraižyti rinkimų apygardų ribas per 2016 metų Seimo rinkimus, tačiau esminių pokyčių rinkimų sistemoje kitąmet nebus. Taip pat sutarta, kad jau dabar reikia pradėti ieškoti bendro sutarimo dėl kardinalių rinkimų sistemos pakeitimų 2020 metais.
„Jeigu būtų įteisinta Užsienio lietuvių rinkimų apygarda, būtų tikslinga pabandyti šioje apygardoje balsuoti elektroniniu būdu, ir tai būtų galimybė išbandyti pačią sistemą mažesne apimtimi. Jei ji pasiteisintų, būtų galima ją perkelti į bendrą rinkimų sistemą“, – sakė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
Vėliau nagrinėjant šį klausimą pagal darbotvarkę išsamiau apie tai kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jis pranešė, kad Seime yra svarstomos pataisos, kurios leistų atsirasti atskirai Užsienio lietuvių rinkimų apygardai. Į ją pirmiausia būtų įrašomi visi rinkėjai, balsavę užsienyje praėjusiuose Seimo rinkimuose, o tokių buvę 13 tūkst. 2012 m. diplomatinėse atstovybėse užsiregistravo 17 tūkst. rinkėjų, o iš jų balsavo jau minėti 13 tūkst. „Ši apygarda būtų konstruojama taip: laikoma, kad joje jau yra 13 tūkst. rinkėjų, o tas skaičius, kurio trūksta iki vidutinės apygardos dydžio, būtų pridedamas iš Vilniuje esančių rinkėjų“, – aiškino Z. Vaigauskas.
Apibendrinant šį klausimą galima būtų prieiti prie išvados, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsuotų, tuo būtų didesnė galimybė turėti atskirą (o gal ateityje ir daugiau?) rinkimų apygardą. Būsimi Seimo rinkimai yra iššūkis užsienio lietuviams – kuo gausiau juose dalyvauti.

Dėl pilietybės išsaugojimo

Komisija, išklausiusi Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės Birutės Vėsaitės ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pranešimus, posėdyje nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2110(2), kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas (taigi čia siūloma išbraukti sąlygą, kad toks asmuo turi iki 21 metų apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti).
Komisija taip pat pritarė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Komisija palaikė savo nuomonę, išdėstytą šių metų birželio 4 d. jos priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas rengti Lietuvoje referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, taip pat nepritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui Nr. XIIP-2980(2).

Bus tęsiamas temų svarstymas

Šį kartą komisija nepriėmė rezoliucijų, tačiau nusprendė kai kurių temų svarstymą tęsti vykstant gegužės sesijai. Tarkim, užsienio lietuvių įvaizdžio kūrimo tema pasirodė itin aktuli, į ją pasižiūrėta kiek plačiau, ne tik per užsienio lietuvių prizmę. Svarstyta, ką daryti, kad žiniasklaidoje būtų daugiau pozityvumo, o mažiau skandalų vaikymosi. Todėl šią temą nutarta svarstyti kartu su Seimo Migracijos komisija. Prekybos žmonėmis ir šiuolaikinės vergovės tema, tikėtina, atsiras PLB kraštų pirmininkų suvažiavimo darbotvarkėje.