Eugenija Pakutkienė

EUGENIJA PAKUTKIENĖ

Be galo malonu pagerbti ir pasveikinti kitus. Lapkričio 14 dieną artimi Seinų mėgėjų teatro draugai – Lazdijų krašto muziejaus etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatras „Sodžius“ – minėjo savo veiklos 20-metį. Ta proga susilaukė daug dėmesio ir sveikinimų. Nuoširdžiai juos pasveikinome ir seiniškiai.

Mes, Seinų teatras, pasimokėme iš savo bičiulių gerumo, pagarbos pagyvenusiems žmonėms, vaidinti su tikru kunigu, o kai vaidinimui trūksta vyro – perrengti juo moterį. „Sodžiaus“ aktoriai parodė ir kitokių gudrybių, negailėjo patarimų. Ypač įsiminėme vieną vasaros dieną, kai bičiuliai savu transportu paėmė mus iš Lazdijų ir nusivežė pasirodyti teatrų festivalyje stebuklais garsėjančiame šv. Mergelės Marijos miestelyje – Krekenavoje. Gražūs prisiminimai likę ir iš kitų susitikimų, bendravimo, bendrų pasirodymų.

O kaip susipažinome? Mus suvedė kaimo rašytoja gerb. Jadvyga Vailionienė, rašiusi pjeses ir mums, ir „Sodžiui“.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje, kuriose melstasi už gyvus bei jau anapilin išėjusius teatro aktorius: Birutę Dunčikienę, Vytautą Sinkevičių, Lionę Stakvilevičienę, Valentiną Ivanovą ir Albiną Kaminską. Mišias aukojo Rudaminos parapijos kunigas Alfredas Nėnius bei prieš dvidešimt metų čia dirbęs kunigas Valerijus Rudzinskas. Būtent pastarojo paraginti rudaminiečiai 1995 metais ryžosi įsteigti teatrą.

Šv. Mišiose kun. V. Rudzinskas pabrėžė kūrybos svarbą mūsų gyvenime: „Šių dienų pasaulyje vis mažiau randame kuo pasidžiaugti. Pasaulį apėmęs liūdesys ir nusivylimas. Jūs, aktoriai, savo veikla daugeliui žmonių suteikiate laimės, džiaugsmo akimirkų. O tai yra pats svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Dievui labiausiai rūpi, kad žmogus būtų laimingas, džiaugtųsi gyvenimu. Jūs pildote Dievo valią šioje žemėje. Džiaukitės gyvenimu ir džiuginkite kitus.“ Dvasininkas paminėjo, kad mes turime tai, ko neturi net didieji miestai – bendruomenes. Būtent per jas ir jose, pasak kunigo, skleidžiasi kūrybinės idėjos, o be kūrybinės galios nieko daugiau ir neturime.

Vėliau šventės oficialioji dalis vyko Šeštokų miestelyje, verslininkui R. Pypliui priklausančioje kavinėje „Slenkstis“. Kun. V. Rudzinskas pasidalijo su visais buvusiais bei esamais teatro aktoriais savo išleista knygele „Būk laimingas“. (Jis išleidęs taip pat nemažai poezijos knygų.) Kun. A. Nėnius linkėjo tęsti teatro veiklą. Svečio teisėmis lankęsis Seimo narės Kristinos Miškinienės padėjėjas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Petrauskas perskaitė Seimo narės padėką teatrui. Kolektyvo vadovei Marijonai Pečiukonienei bei režisierei Aldonai Surdokienei jis įteikė dovanas.

Neoficialiojoje šventės dalyje visiems buvo išdalinti palangiškio keramiko Jono Grundos pagaminti jubiliejiniai medaliai bei Lazdijų rajono savivaldybės ir teatro „Sodžius“ lėšomis išleista knygelė „Kaimo vieškeliu sugrįžta praeitis“, kurioje galima susipažinti su teatro veikla, jo ištakomis, gastrolių nuotraukomis. Knygelės sudarytoja A. Surdokienė sakiusi, kad dar vasarą buvo parengusi projektą per Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetą (kur ji eina pirmininkės pareigas) Lazdijų rajono savivaldybei bendruomenėms remti ir laimėjo 300 eurų. Tai didžiausia skirta suma. Dar 170 eurų prisidėjo iš teatro sąskaitos. Leidinį išspausdino leidykla „Piko valanda“ Marijampolėje.

Ši knygelė labai įdomi. Pratarmėje – „Sodžiaus“ vadovės linkėjimai. Skyrelyje „Nelikime abejingi praeičiai“ aprašoma teatro veikla nuo įsikūrimo 1995 m. iki 2001 m., kai šis kolektyvas veikė Rudaminoje kaip Rudaminos parapijos teatras „Sodžius“.

2001–2003 m. veikla buvo tęsiama Naujosios Kirsnos kaime. Tai atsispindi „Gyvenimo vingiuose“. Nuo 2004 m. teatro buveinė yra Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje. Apie tai rašoma skyrelyje „Senolių atmintis gyva“. Čia aprašomi visi tais metais vaidinti spektakliai su trumpomis sceninėmis ištraukomis. Toliau pateiktas buvusių ir esamų artistų sąrašas, kuriame 53 pavardės.

Kaip buvo sprendžiamas klausimas, ką vaidinti, galima sužinoti kitame skyrelyje, o skaitydami skyrelį „Susipažinkime“ rasime visų šioje teatro šventėje vaidinusių kolektyvų pavadinimus. Dar viename – „Judinamas akmuo neapsamanoja“ – aprašomos ne tik teatro „Sodžius“ išvykos vaidinti, bet ir kelionė keltu iš Latvijos sostinės Rygos į Švediją. „Praeities atspindžiuose“ paminėta, kokie kolektyvai vaidinę Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje. Dabartinių teatro aktorių gyvenimo aprašymus rasime skyrelyje „Gyvenimo tėkmė“. Knygelė užbaigiama „Užkulisiais, arba ką apie mus sako ir rašo“.

Malonią staigmeną minėjimui paruošė buvusi kolektyvo dalyvė Linutė, kuri jau daug metų gyvena Kaune. Atvykusi su savo vyru – kapelos muzikantu, gražiu muzikavimu ir dainavimu, pritariant visiems susirinkusiems, paįvairino šventės scenarijų. Buvę bei esami teatro aktoriai, linksmai bendraudami, minėjo įsimintiniausius teatro veiklos įvykius, dalijosi gyvenimo patirtimi, išsakė vieni kitiems linkėjimus.

Už talkinimą rašant šį straipsnį dėkoju ilgametei „Sodžiaus“ vadovei, režisierei, poetei Aldutei Petruškevičiūtei-Surdokienei (josios giminių šaknys mūsų krašte) ir šio teatro aktoriui Tadui Mikelioniui.
Sėkmės Jums, gerbiami Bičiuliai, tolesnėje veikloje!