Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose. ©Aušra (MM)

Petras MAKSIMAVIČIUS

Prieš pat Kalėdas, vaikščiodamas Seinų turguje, pamačiau du besiginčijančius žmones. Priėjęs arčiau, supratau, kad ginčas labai rimtas ir susijęs su pastarųjų dienų politiniais įvykiais Varšuvoje. Nepadoru būtų atkartoti žodžius, kuriuos vartojo pašnekovai, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad abu jie į išsakomus argumentus žiūri labai rimtai ir nejuokauja. Vienas, kritikuodamas dabartinės Lenkijos Seimo daugumos ir Prezidento sprendimus, lygino juos su prieškarinėje Lenkijoje naudotais metodais susidoroti su nepalankiais politikais, tautinėmis mažumomis. Kritikavo maršalo J. Pilsudskio vidaus ir užsienio politiką, policinius neparankių valdžiai žmonių persekiojimo metodus. Kitas garsiai reiškė savo priešiškumą buvusios valdžios sprendimams dėl pabėgėlių į Lenkiją priėmimo. Pasak jo, Lenkijai šiuo metu reikalinga ryžtinga ir tautos interesus ginanti valdžia, o būdai, kokiais tai bus daroma, yra antraeiliai.

Neturėdamas daugiau argumentų nusprendė pasišaipyti iš pašnekovo kepurės. „Pasižiūrėk į savo kepurę! Man atrodo, kad jau spėjai nugalabyti pabėgėlį iš Sirijos ir atėmei iš jo“, – baigė pokalbį „politinis“ oponentas. Ar ne panašios kai kurių Lenkijos politinių partijų lyderių emocijos? Ar ne panašius epitetus girdime iš jų lūpų?

Papasakojau apie šį Seinų turguje matytą vaizdą todėl, kad šie klausimai, matyt, dar ilgai primins besibaigiančius 2015 metus. Tai tęsis ir ateinančiais metais. Kai kas gali pasakyti, kad mums, Lenkijoje gyvenantiems lietuviams, šie klausimai nelabai rūpi. Mums tiesiog smalsu pasižiūrėti, kaip Varšuvoje, „toli nuo mūsų“, vyksta mitingai ar policija malšina riaušes. Ar tai su mumis nesusiję? Daryti įtaką Lenkijos politiniam gyvenimui neturime galimybių. Taip pat vargu ar karo pabėgėliai iš Sirijos ir kitų kraštų labai norėtų pas mus apsigyventi ir… užsiimti žemdirbyste. Tačiau, mano įsitikinimu, šitie procesai, tik gal kita forma, pasieks taip pat mus. Jeigu jų apraiškos matomos Seinų turguje, tai greit galime jas pajusti ir savo kieme.

Valstybės valdymo pertvarka jau veikia mūsų gyvenimą. Ginčai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir jų metu išsakomi šūkiai atkeliauja ir pas mus. Jeigu Varšuvoje pasakoma, kad tautos interesas yra svarbesnis už valstybėje galiojančias teisines normas, tai Seinuose ar Suvalkuose gali atsirasti norinčiųjų tai taikyti jau šiandien kasdieniame gyvenime, net nelaukiant, kada tautos autoritetai šią nuostatą išsamiau tautiečiams paaiškins. Provincijoje pakaks vieno vienintelio argumento savo veiksmams pagrįsti, pvz., tokio: „(…) todėl, kad čia Lenkija“.

Tokia retorika pavojinga. Politiniai ginčai Varšuvoje patys savaime nepridarys daug žalos. Žymiai pavojingesnis šių ginčų ir televizoriaus ekrane matomų elgesio pavyzdžių plitimas provincijoje. Kitaip sakant, jeigu eilinis gyventojas mato, kaip du žinomi politikai Varšuvoje vienas kitą tautos išdavikais vadina, tai kodėl jam nenuėjus pas savo kaimyną ir nepasakius to, ką jis jau seniai norėjo pasakyti apie jo vaikus, kurie lanko šokių būrelius „Lietuvių namuose“. Juk laikai pasikeitė. Pagaliau jau galima!

Dar neseniai buvo įgyvendinamos įvairios prevencinės programos, kurių tikslas – stabdyti neapykantos plitimą interneto komentaruose. Man taip pat kartais buvo sunku suvokti, kodėl teisėsaugos institucijos taip neryžtingai reaguoja ir nesugeba išsiaiškinti ir nubausti tokių įrašų autorių. Šiandien matome, kad per kelis mėnesius tiek pasikeitė padėtis, jog atrodo – niekas net nebando šių procesų suvaldyti. Ką bekalbėti apie anoniminius įrašus, kai šiandien vis dažniau matome ir girdime nacionalistinius pareiškimus, kurie dar prieš metus būtų kėlę didelį pasipiktinimą. Šiandien tai tampa norma. Pradedame priprasti.

Artėja šv. Kalėdos. Tai stebuklų metas. Gal dar įvyks stebuklas ir Naujuosius metus sutiksime kupini naujų idėjų, džiaugsmo ir meilės kitam žmogui. To ir linkiu.