Šv. Kalėdos, 2015 m.

„Žinau, kad esi; kas esi, kaip esi — nežinau.

     Ir tyli širdis prieš tą amžiną mįslę,

     Kurios išrišimo žvaigždynuos ieškot ketinau”.

Vincas Mykolaitis-Putinas (Nežinomam Dievui)

           NEŽINOMAM DIEVUI

     Aš giedu Tau giesmę, Nežinomas Dieve,

     Nors Tu man — tik nykstančių amžių gūdi paslaptis.

     Tu — kryžkelė žemės klajonių takuose,

     Kur protarpiais grįžta sujaudinta mano mintis.

     Vieniem Tu audringais griausmais apsireiškei,

     Kitiem Tu vidurnakčio bokštų tyloj prabilai.

     O man, kaip apgriuvus šventovė, ta žemė,

     Ir nieko nesako didingi gamtos gaivalai…