„Šimtadienis” Kovo 11-osios licėjuje Punske.

Sausio 23 d. Kovo 11-osios lietuvių licėjuje Punske vyko mokinių „šimtadienis“.

„Šimtadienis“ tai tarsi paskutinis stabtelėjimas prieš laukiančius darbus, kasmet keliantis jaudulį ir malonių rūpesčių mokiniams, tėveliams ir mokytojams.

Gražiai išpuoštoje licėjaus sporto salėje buvo išsakyta daug prasmingų ir gražių žodžių. Trečiokai parengė meno programą, dėkojo mokytojams, auklėtojams bei mokyklos direktorei, kurie per tuos trejus metus ruošdami juos egzaminams skyrė daug dėmesio, kantrybės ir laiko.

Lenkijos lietuvių bendruomenės gyvenime lietuviškoms mokykloms ir švietimui visais istoriniais laikotarpiais teko reikšmingas vaidmuo. Lenkijos lietuviai, suprasdami, jog lietuviškumo išlaikymo pagrindas ir garantas – lietuvių kalba, kurią reikia perduoti vaikams, stengėsi kurti mokyklas gimtąja kalba.

Lietuvių licėjus Punske pradėjo veikti 1956 m. Jo pedagogai, veiklesni mokiniai bei jų tėvai daug prisidėjo prie lietuviškumo išlaikymo Seinų-Punsko krašte. Kaip matyti iš archyvinių dokumentų, Lenkijos valdžios institucijos tikėjosi, jog licėjus Punske ilgai neegzistuos, buvo trukdoma jo veikla: mokyklos darbas ne kartą sulaukė Lenkijos partinių ir Švietimo ministerijos valdininkų kritikos.

Dėl aktyvios Lenkijos lietuvių veiklos ir kontaktų su Vakarų lietuviais licėjaus mokytojai ir mokiniai buvo patekę į KGB akiratį. Saugumiečius, be kita ko, domino licėjaus ryšiai su lietuvių Vasario 16-osios gimnazija Vakarų Vokietijoje: iš jos buvo gaunama knygų bei kitų leidinių, daugiausia istorinės ir religinės tematikos, skatinusių tautinių idėjų gyvastingumą.

Nepaisant įvairių sunkumų, lietuvių licėjus Punske tapo lietuviškos veiklos židiniu, pasižymėjusiu įvairia švietimo ir kultūros veikla. Ar 1956 –ųjų metų licėjaus kūrėjų visos svajonės jau  išsipildė? Šiais metais licėjus švęs 60 metų veiklos jubiliejų.

(pm)