Juozas Viktoras Vaina. punskas.pl

Jolanta MALINAUSKAITĖ-VEKTORIENĖ

Juozas Viktoras Vaina – viena ryškiausių mūsų krašto asmenybių. Mokytojas, kultūros ir visuomenės veikėjas, etnografas, kuris savo darbais paliko gilų pėdsaką mūsų krašto istorijoje. Punsko lietuvių kultūros namų (LKN) istorijoje jis išlikęs kaip vienas bendraminčių kuriant šią įstaigą, jos buvęs vadovas, klojimo teatro veiklos pradininkas, ilgametis kapelos „Klumpė“ ir choro „Dzūkija“ dalyvis. Punsko LKN veikia Juozo Vainos etnografinis muziejus.

2016 m. minime Juozo Vainos (1916 10 17 – 2011 04 01) 100-ąsias gimimo metines. Ta proga vasario 13 d., prieš pat Vasario 16-ajai skirtą koncertą, Punsko LKN vyko minėjimas. Jau nuo 16 val. kultūros namų fojė atvėrė savo duris. Čia ateinančiųjų laukė prieš kelerius metus nufilmuota medžiaga (operatorius Robertas Vaznelis), kur pats Juozas Vaina dalijosi savo prisiminimais. Dar kartą į susirinkusiuosius žvelgė 2011 m. Anapilin iškeliavusio Juozo Vainos protingos akys, lūpose atgijo praeities įvykiai.

100-ųjų gimimo metinių proga Punsko LKN parengė stendą apie Juozo Vainos gyvenimą, kuris bus pakabintas prie muziejaus patalpų. Iki šiol apie Juozą Vainą daugiausia galima buvo sužinoti iš įvairiausių enciklopedijų, knygų, straipsnių. Pati išsamiausia informacija spausdinama jo dukros Marytės Vainaitės-Misiukonienės knygoje „Juozas Vaina“, kuri išleista 2014 m. „Aušros“ leidykloje. Nuo šiol apie šio šviesuolio darbus ir gyvenimo vingius daugiau galės sužinoti ir visi muziejaus lankytojai. Kol kas stende informacija pateikiama lietuvių kalba. Ateityje planuojama parengti ir anglišką teksto variantą.

Punsko LKN esantis Juozo Vainos etnografinis muziejus byloja apie mūsų krašto praeitį, saugo nuo užmaršties protėvių palikimą.

1968 m. pas Vainas viešėjęs etnografas prof. Vacys Milius paskatinto Juozą rinkti ne tik tautosaką, bet ir senienas, domėtis senąja architektūra. Nufotografavęs ir išmatavęs kokį nors pastatą, žemės ūkio padargą ar rankomis pagamintą prietaisą, namuose nubraižydavo to objekto schemą ir detaliai jį aprašydavo. Surinktus eksponatus Juozas Vaina išdėstydavo savo kambarėlyje, pakabindavo ant laiptinės sienų. Žinia apie jo įkurtą muziejuką greitai pasklido už Punsko ribų ir namuose pradėjo lankytis vis daugiau svečių. Čia viešėjo Lenkijos ir Lietuvos premjerai, ministrai, įvairių šalių rašytojai, poetai, mokslininkai, kunigai. Socializmo laikais muziejaus veikla labai nepatiko saugumui. Keletą kartų Vainų namuose buvo daromos kratos. Jų metu ieškota uždraustos literatūros, tačiau nieko įtartino nerasta. 1977 m. Punske pastačius naują mokyklų kompleksą Juozo Vainos muziejus rado prieglobstį senojoje mokykloje. Erdvesnėse patalpose atsirado vietos ir didesniems daiktams: girnoms, staklėms, loviui ar lovai. Juozas Vaina buvo muziejaus sergėtojas, konservatorius ir gidas.

2001 m. muziejus buvo perkeltas į dar nebaigto statyti naujo Punsko lietuvių kultūros namų pastato rūsį. Čia jis veikia ligi šiol ir susilaukia lankytojų iš įvairiausių pasaulio kraštų.

Juozo Vainos 100-ųjų gimimo metinių proga muziejus savaip atgijo – kiekviename kambarėlyje lankytojų laukė Juozo Vainos ainiai su pasakojimais, dainomis, mįslėmis, minklėmis, patarimais, padavimais, legendomis. Visa tai jo paties surinkta ir išleista dviejų tomų rinkinyje „Nuo Punsko iki Seinų“ (I tomas 1997 m., II tomas 1998 m.). Ko su savim negalėdavo pasiimti – tai fotografuodavo. Didelė dalis nuotraukų išspausdinta albume „Punsko ir Seinų krašto materialinė kultūra“ (1997 m., bendraautoris Sigitas Birgelis), tačiau dauguma saugoma muziejuje ir laukia lankytojų.

Labai smagu, kad minėjime dalyvavo ir „gyvasis“ Vainų giminės palikimas. Dainos, pasakojimai, mįslės, patarimai atgijo jo palikuonių lūpose. Minėjime dalyvavo Juozo Vainos anūkai Dalia, Rita, Daiva, Irena (anūko Rimo žmona), Darius, proanūkės Indra ir Greta, jo sesers proanūkiai Arnoldas ir Oliveris. Juozui Vainai nuo užmaršties pavyko išsaugoti nemažą mūsų krašto istorijos ir kultūros dalį, įskiepyti būsimoms kartoms norą puoselėti senolių palikimą.