Festivalis „Raganė”

Jolanta MALINAUSKAITĖ-VEKTORIENĖ

Kovo 5 d. Seinų „Lietuvių namuose“ mūsų krašto lietuviškų mokyklų vaikučiai susirinko į jubiliejinį XXV vaikų teatrų festivalį „Raganė“. Ketvirtį amžiaus mūsų krašte rengiama vaikų teatrų šventė šiemet atrodė labai kukli – scenoje pasirodė vos septyni teatrai (šeši mūsų krašto ir vienas svečių iš Lietuvos). Festivalio istorijoje pirmą kartą scenoje parodyta tiek nedaug spektakliukų.

Kaip ilgai gyvuoja mūsų mokyklos, taip ilgai jose buvo rengiamos vaikų eglutės, kurių proga ruošiamos meno programėlės ir statomi vaidinimai. Ilgainiui norėta, kad vaikų įdėtas darbas nenueitų veltui, kad pastatytus vaidinimus mokiniai parodytų platesnei visuomenei, kitų mokyklų draugams, galop suvaidintų tikroje scenoje, kur yra apšvietimas ir įgarsinimas.

Mintis rengti Vaikų teatrų festivalį gimė 1991 m. viename iš Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) susirinkimų. Pagrindinė šios šventės iniciatorė ir organizatorė buvo tuometinė Punsko lietuvių kultūros namų (LKN) direktorė Jūratė Kardauskienė. Pirmasis Vaikų teatrų festivalis įvyko 1992 m. kovo 21 d. Seinų kino „Polonez“ salėje. Nuo tada jį organizuoja Lenkijos lietuvių draugija (anksčiau LVKD) ir Punsko LKN.

Festivalis buvo pradėtas rengti Seinuose, kadangi Punske nebuvo atitinkamo dydžio pastato ir scenos. Be to, tuomet Seinuose lietuviškų renginių nebuvę labai daug, o norėta, kad lietuviškas žodis viešai skambėtų ir Seinų krašte.

Renginio pradžios buvo kuklios. Ilgainiui ši šventė labai išaugo, pradėta rengti dvi dienas. 1999 m. VIII vaikų teatrų festivalis vyko naujai pastatytuose Seinų „Lietuvių namuose“. 2004 m. festivalyje dalyvavo rekordinis teatrų skaičius – 25. 2006 m. jubiliejiniam XV festivaliui suteiktas „Raganės“ vardas. 2008–2013 m. dvidienis renginys vienai dienai atkeliaudavo į Punsko LKN. 2015 m. Vaikų teatrų festivalį „Raganė“, surengtą Punske ir Seinuose, lydėjo Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų šventė-apžiūra „Šimtakojis 2015“.

Festivalio dalyviai

Kelis kartus į renginį buvo kviečiami teatro specialistai iš Lietuvos, kurie aptarinėdavo vaidinimėlius, juos rengusiems mokytojams pateikdavo praktinių ir dalykinių patarimų. Vykdavo teatro užsiėmimai vaikams. Kelerius metus buvo renkami geriausias aktorius ir aktorė, teatrams teikiami diplomai už išradingiausius kostiumus, scenografiją, spektaklio pastatymą. Tradiciškai rengiamas vaikų dailės darbų konkursas ir paroda. Kiekvienais metais festivalį vainikuoja svečių iš Lietuvos spektaklis.

Šventę pagyvina įvairių pasakų personažais persirengę vedėjai. Festivalyje šeimininkavo raganos, nykštukai, Raudonkepuraitė, Milda ir Klotilda, fėjos, Buratinas, Pepė Ilgakojinė, Bebenčiukas, velnias, boba, katinas, raganiūkštės ir kt.

Vaikų teatrų festivalyje dalyvavę Punsko, Navinykų, Pristavonių, Vaitakiemio, Vidugirių, Seinų, Krasnagrūdos, Krasnavo, Aradnykų, Klevų, Ramoniškių, Lumbių mokyklų mokiniai, Suvalkų ir Varšuvos lietuvių kalbos pamokas lankantys vaikai, Seinų „Lietuvių namų“ ir Punsko LKN vaikų teatrai.

Šiemet scenoje pasirodė trys teatriukai iš Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos: darželinukai suvaidino Danguolės Dubinienės „Petriuką ir agurkus“ (mokytojos Alicija Maksimavičienė ir Alicija Nevulienė), „Šakar makar“ matėme vaidinant Eduardo Mieželaičio „Zuikį Puikį“ (mokytojos Irena Balulienė ir Irena Vaicekauskienė), „Dusalukas“ parodė Aldonos Liobytės „Kuršiuką“ (mokyt. Janina Macukonienė). Vidugirių mokyklos „Šmaikštuoliai“ suvaidino Aldonos Liepienės „Pavasario belaukiant“ (mokytojos Onutė Samulevičienė ir Vida Tumelienė). Didžiausiai Punsko mokyklai atstovavo tik vienas teatriukas – „Kabum“. II b klasės gimnazistai parodė pačių sukurtą vaidinimą „Ieškant Kalėdų Senelio“ (mokyt. Dalia Makauskienė). Punsko LKN vaikų teatras „Kregždutė“ suvaidino spektaklį „Pepė“ pagal Astridos Lindgren „Pepę Ilgakojinę“ (rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė). Festivalyje svečių teisėmis pasirodė Šiaulių rajono kultūros centro Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“. Jis suvaidino spektaklį pagal Aldonos Liepienės pjesę „Baltoji skruzdelytė“ (rež. Leontina Valskienė). Visiems dalyvavusiems teatrams LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas įteikė padėkos raštus, dovanėles, vaikučiams saldumynų.

Jau kelerius metus renkami geriausi aktoriukai. Šiemet komisiją sudarė Kuršėnų teatro „Mozaika“ vadovas Petras Valskys, Punsko LKN direktorė Asta Pečiulienė ir Punsko LKN klojimo teatro aktorė Alicija Kraužlytė. Geriausiais aktoriais išrinkti: Aiva Viganauskaitė už Pepės vaidmenį spektaklyje „Pepė“ (Punsko LKN vaikų teatras „Kregždutė“) ir Marius Nevulis už berniuko Pijaus vaidmenį (Vidugirių mokyklos „Šmaikštuoliai“).

Tradiciškai renginį lydėjo vaikų dailės darbų parodėlė. Joje eksponuojami darbeliai, susiję su spektakliukais. Komisija, kurią sudarė Leontina Valskienė, Dalia Astrauskienė ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, išrinko ir apdovanojo geriausių darbelių autorius. Darželinukų ir I–III klasių kategorijoje laimėjo: I vietą Povilas Pivovarskis (Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos III kl. mokinys), II vietą Karolina Nevulytė (Vidugirių mokyklos II kl. mokinė), III vietą Mantas Sakalauskas (Seinų lietuvių „Žiburio“ darželinukas). IV–VI kl. ir gimnazistų kategorijoje dovanos įteiktos: už I vietą Erikai Grigutytei (Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos II b kl. mokinei), už II vietą Lilijai Balulytei (Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos V kl. mokinei), už III vietą Dominykai Pečiulytei (Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos II b kl. mokinei).

XXV „Raganė“ pasilieka praeity. Nenorom kyla klausimas – kokia renginio ateitis? Mažėja lietuviškų vaikų teatriukų. Kodėl? Juk teatras – tai puiki proga ne tik puoselėti vaiko taisyklingą kalbėseną, bet ir tobulinti bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, galop galimybė pridėti ir kitas meno sritis: šokį, dailę, muziką. Jau nekalbant, kad tai puiki proga supažindinti vaikus, jaunimą su lietuvių ir pasaulietine dramaturgija. Nesinorėtų ieškoti kaltų (jų ieškoti ir nereikia), bet norėtųsi sau ir visiems, ypač mokyklose dirbantiems mokytojams, užduoti kelis retorinius klausimus: Kur link judame? Ar ir kiek jaučiame atsakomybę už mūsų krašto ateitį ir vaikų tautinį ugdymą? Ar pakankamai skatiname vaikus dalyvauti lietuvių kultūrinėje veikloje? Ar sudarome jiems sąlygas? Visais laikais mūsų krašte mokyklos buvo ne tik šveitimo, bet ir kultūros, lietuviškumo židiniai. Nejaugi viso šito laisva valia norime atsisakyti?

„Raganė“ gyvuos tol, kol mūsų krašte gyvuos lietuviškos mokyklos, o mokytojai jaus pareigą skiepyti vaikams meilę lietuviškam žodžiui, skatins dalyvauti kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. „Raganei“ linkiu gyvuoti dar ilgus metus, vaikučiams – noriai vaidinti, mokytojams – rasti laiko ir noro dirbti su vaikais. Juk tai puiki kelionė į pasakų ir svajonių pasaulį. Neužmirškime, kad mūsų darbai kuria šio krašto ateitį ir lemia jo likimą.

Dėkojame visiems vaikučiams ir jų mokytojams, dalyvavusiems XXV vaikų teatrų festivalyje „Raganė“. Džiugu, kad randate laiko ir noro vaidinti, viešai scenoje kalbėti gimtąja kalba.

Renginį rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija.