Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje

Irena GASPERAVIČIŪTĖ

Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje, savaitę prieš šv. Velykas vyko užsienio lietuviškų mokyklų vadovų susitikimas. Tokie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos organizuojami seminarai jau tampa tradiciniais. Prieš dvejus metus visi lietuviškų mokyklų už Lietuvos ribų direktoriai buvo suvažiavę į Seinus, pernai susitiko Rygoje, o šiemet Vokietijos lietuviškoje salelėje.

Susirinkusius pasveikino renginyje dalyvavusi LR ŠMM ministrė Audronė Pitrėnienė ir naujai išrinkta Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Marija Dambriūnas-Schmidt. Visų mokyklų vadovai turėjo galimybę pasisakyti, kokie jų vadovaujamų įstaigų pasiekimai, problemos ir iššūkiai.

Rygos mokyklą pristatė Jolanta Naglė, mokyklos direktorės pavaduotoja neformaliajam ugdymui. Ji sakė, kad mokyklos pasiekimai – tai visų pirma laimėjimai konkursuose ir olimpiadose. Iššūkis – kaip priimti visus, norinčius mokytis jų švietimo įstaigoje. O problemų, anot jos, nėra.

Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinės mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė teigė, kad jų mokyklos pasiekimai – tai ne tik laimėjimai konkursuose ir olimpiadose, bet ir tai, jog mokykla, turėdama 430 mokinių, yra išlikusi savarankiška. Maskvos sąlygomis ji yra labai maža, todėl nepakanka lėšų mokyklai išsilaikyti. Problema – per mažos patalpos. Iššūkis – išlikti, bandyti plėsti mokyklą.

Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus, anot direktorės Irenos Marcinkevičienės, didžiausias pasiekimas yra tai, kad jis gyvuoja jau 60 metų. Iššūkis – užtikrinti vidurinį išsilavinimą mūsų krašto vaikams. Problemos – tai mažėjantis mokinių skaičius ir per mažas mokyklos finansavimas.

Apie Punsko savivaldybės vaikų darželį pasakojo jo vadovė Alicija Valinčienė. Taigi lietuviškose grupėse vaikų nemažėja, bendradarbiaujama su Marijampolės vaikų lopšeliais-darželiais. Problema labai „žemiška“ – vaikams trūksta pratybų sąsiuvinių. Direktorė dėkojo Lietuvai už finansinę paramą projektams.

Vidugirių mokyklos direktorė Onutė Malinauskienė didžiausiu mokyklos pasiekimu laiko tai, kad šiame kaime švietimo įstaiga veikia jau 100 metų (rugsėjį Vidugiriuose bus švenčiamas 100 metų jubiliejus). Iššūkis – ką daryti, kad mokykla būtų patraukli? Problema – mažėjantis mokinių skaičius.

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas kaip mokyklos pasiekimą pateikė tai, kad mokykla iš metų į metus auga, t. y. daugėja mokinių. Iššūkis vis dar tas pats – kad visi Seinų krašto lietuviai rinktųsi šią mokyklą. Problema – neišspręstas mokyklos finansavimo klausimas. Pasak direktoriaus, Lenkija privalėtų visiškai išlaikyti šią mokyklą. Direktorius dėkojo ŠMM už paramą „Žiburio“ mokyklai.

Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra pasiekimu pavadino gerą bendradarbiavimą su ŠMM. „Tai mūsų bendras pasiekimas“, – sakė jis. Iššūkiai – atsilaikyti prieš visas švietimo reformas. Atėjus naujai valdžiai šešiamečiai vėl grąžinami į vaikų darželius, neaišku, kas dar keisis švietimo sistemoje. Visos reformos tautinių mažumų mokykloms – tai iššūkiai, nes dažnai būna, kad jas įgyvendinant nepagalvojama apie šių mokyklų specifiką. Problema – mokyklos pastatas, kuriam būtinas remontas. Ieškoma tam tikslui lėšų.

Apie Rimdžiūnų mokyklą pasakojo direktorės pavaduotoja Silvija Ruplienė. Jų pasiekimas – augantis mokinių skaičius. Šiais metais mokykla švęs 20 metų jubiliejų. Kalbančioji pasidžiaugė, kad yra galimybė mokiniams, baigusiems Baltarusijoje mokyklas, studijuoti Lietuvoje. Didžiausias iššūkis – konkurencija, šalia esanti baltarusiška mokykla. Problemos tikrai specifinės – tai eilės kertant Baltarusijos ir Lietuvos sieną bei leidimai važiuoti į Lietuvą. Kartais mokiniams dėl šių priežasčių nepavyksta atvykti į renginius Lietuvoje. Tokio pobūdžio problemas mes, Šengeno erdvės šalių gyventojai, jau spėjome pamiršti – prie gero greitai priprantama.

Pelesos vidurinės mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius pasakojo, kad jų mokyklą lanko 94 mokiniai, atvežami iš aplinkinių kaimų 50 km spinduliu. Pasiekimas yra tai, kad vyksta Baltarusijos ir Lietuvos švietimo ministerijų bendri posėdžiai. Iššūkis – mokykla privalo būti konkurencinga, kad mokiniai ją rinktųsi. Joje visi dalykai dėstomi lietuvių kalba. Reikia remontuoti Alytaus namelius, kuriuose gyvena mokytojai, atvykę iš Lietuvos. Direktorius svarsto, kaip įkalbėti, kad kompetentingi mokytojai atvyktų dirbti į jų mokyklą. Patys geriausi į Baltarusiją dirbti ne visada nori važiuoti, o norėtųsi, kad visų dalykų pedagogai būtų „aukštos klasės“. Pelesos mokyklos direktorius minėjo tas pačias problemas, kaip ir anksčiau kalbėjusioji – susijusias su vaikų važiavimu į Lietuvą, bendradarbiavimu su Lietuvos mokyklomis. „Reikia rašyti raštus, gauti leidimus kirsti sieną ir pan.“, – sakė jis.

Apie Briuselio Europos mokyklą pasakojo mokytojai Rasa Pivorytė ir Arūnas Krikštaponis. Joje 3500 vaikų. Lietuvių kalbos sekcijoje yra dvi grupės: trumpalaikė, kai į Briuselį atvyksta tėvai trumpam dirbti, ir ilgalaikė, kai lietuviai atvyksta ilgam laikui. Lietuviška sekcija gyvuoja jau 10 metų. Nuo šių metų yra ir vidurinė mokykla (šeštokai). Jie mokosi visų dalykų lietuviškai. Iššūkiai – kaip integruoti Lietuvos istorijos programą į bendrą istorijos programą? Kur gauti lietuviškai kalbantį mokytoją, kai dirbantis suserga?

Vasario 16-osios gimnazija valstybine pripažinta 1999 metais. Mokiniai, baigę šią mokyklą, gauna Vokietijos Heseno žemės abitūros pažymėjimą. Heseno žemėje lietuvių kalba yra antroji užsienio kalba. Šiuo metu mokykloje mokosi 193 moksleiviai.

Seminaro metu buvo pristatyti labai įdomūs ir svarbūs pranešimai. Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, Štutgarto lituanistinės mokyklos „Traukinukas“ vadovė, kalbėjo apie dvikalbystę šeimoje, dvikalbio auklėjimo ypatumus ir privalumus. Doc. dr. Laima Abromaitienė aptarė mokytojo statusą Lietuvoje ir užsienyje, vadovavo diskusijai tema „Būti mokytoju šiandien: Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų patirtis“, dr. Vincas Bartusevičius skaitė paskaitą „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje“.

Renginio pabaigoje buvo sukurta iniciatyvinė grupė, kuri rūpinsis lietuviškų mokyklų bendradarbiavimu. Ją sudaro Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Belgijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Bendrų projektų siūlymui pritarė ir dvi dienas seminare dalyvavusi Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Pirmiausia reikia galvoti, ką galima padaryti be papildomo finansavimo. Būdų ir priemonių tam yra įvairių, tik reikia idėjų. Viena iš tokių – būtent Dainų šventė. Organizuokite bendrą mokyklų vakarą, o ministerija pasirūpins, kad jis netrukdytų repeticijoms“, – sakė A. Pitrėnienė. Ministrė pasiūlė kiekvienai mokyklai parengti po knygą apie visas užsienyje esančias lietuviškas mokyklas. „Vaikai galėtų pabūti redaktoriais, leidėjais ar dailininkais, daugiau sužinotų apie kitas mokyklas. Tai būtų jų pačių rankomis padaryta knyga, kurią galėtumėte atsivežti į Dainų šventę“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.

Renginiui prasidėjus dalyviams buvo pranešta, kad Švietimo ir mokslo ministerija dovanoja kiekvienai užsienio lietuviškai mokyklai po nešiojamąjį kompiuterį. Atsisveikinant jie ir buvo įteikti.

Lenkijos lietuviškų mokyklų vardu norime nuoširdžiai padėkoti LR ŠMM ministrei Audronei Pitrėnienei už padovanotus kompiuterius, seminarą ir jo metu parodytą mums dėmesį. Taip pat nuoširdžiausiai ačiū tariame ŠMM atstovėms, suorganizavusioms šį sambūrį ir lydėjusioms mus, Virginijai Rinkevičienei, Rūtai Stanaitienei, Margaritai Jakštonienei bei bendraorganizatoriams Vasario 16-osios gimnazijos direktorei Janinai Vaitkienei, pavaduotojai Irenai Sattler ir visiems mokytojams, padėjusiems surengti seminarą ir edukacines programas.