wikimedia.org

IRENA GASPERAVIČIŪTĖ

Įprastą, kasmetinį Palenkės vaivados susitikimą su vaivadijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovais nustelbė šeštadienį, balandžio 16 d., vykęs Radikaliosios tautinės organizacijos (ONR – Obóz Narodowo-Radykalny) įkūrimo 82-ųjų metinių minėjimas Balstogėje bei keletą savaičių anksčiau tos pačios organizacijos surengta eisena Hainuvkoje.

Trečiadienį, balandžio 20 d., vyko pirmasis pažintinis dabartinio Palenkės vaivados Bohdano Paškovskio (Bohdan Paszkowski) susitikimas su tautinių mažumų organizacijų vadovais.

Lietuviams atstovavo Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius ir Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) vicepirmininkė Irena Gasperavičiūtė. Kadangi susitikimas vyko gimnazistų egzaminų dieną, nei Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB), nei LLD pirmininkai jame dalyvauti negalėjo.

Vaivada B. Paškovskis, pasveikinęs susirikusius, pristatė tautinių mažumų klausimams jo paskirtą įgaliotinį Voicechą Pšiganskį (Wojciech Przygański) ir paaiškino, kad geriausiai būtų, jeigu mažumų atstovai tiesiogiai bendrautų su įgaliotiniu, norėdami spręsti kilusias problemas. Tačiau susitikimo metu įgaliotinis netarė nė žodžio. Paskui spaudos konferencijoje aiškino, jog pirma nori susipažinti su padėtimi, o tik paskui galėsiąs kalbėti. Jis planuojąs aplankyti tautines mažumas ir pamatyti, kaip jos gyvenančios.

Susitikime taip pat dalyvavo Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovai – Religijų ir tautinių mažumų departamento direktorius Juzefas Ružanskis (Józef Różański) bei padėjėjas Jaroslavas Maleckis (Jarosław Małecki). Vaivada paprašė tautinių mažumų atstovų prisistatyti, t. y. aptarti savos bendruomenės gyvavimo svarbiausius aspektus, problemas.

Prisistatymą pradėjęs Baltarusių draugijos pirmininkas Janas Sičevskis teigė, kad tokios tautinio jaunimo organizacijų demonstracijos, kokia vyko prieš keletą savaičių Hainuvkoje, kelia nerimą. Mat demonstruotojai šūkavo: „Bury – mūsų didvyris!“. (Bury – slapyvardis Romualdo Rajs, vieno iš Vilniaus krašto AK vadų, kuris vėliau, po karo, atsikėlęs į Balstogę, įvykdė nusikaltimų prieš civilius baltarusių tautybės gyventojus – aut.). „Jeigu atvažiavę ONR organizacijos nariai šaukia, kad jų didvyris yra Bury, tai ar mes, baltarusiai, galime jaustis saugiai? Manau, kad ne, tad nenuostabu, jog dalis mūsų tautiečių nenori deklaruoti savo tautybės.“

Apie augančią ksenofobiją ir nacionalistines nuotaikas Palenkės vaivadijoje kalbėjo ir Arturas Konopackis, Totorių sąjungos atstovas. Anksčiau Palenkės vaivadija garsėjo daugiakultūriškumu ir gebėjimu draugiškai sugyventi, dabar vis dažniau girdime apie čia įsivyraujančią ksenofobiją. „Dabartiniame kontekste, kai žmonės nusiteikia prieš atvykstančius imigrantus – islamo išpažinėjus, mūsų tautinė mažuma irgi ima jaustis nesaugiai. Mat didžiausią pavojų kelia nežinojimas ir nepažinojimas. Todėl manau, kad svarbiausia yra kelti žmonių išprusimą. Daryti tai per mokyklas. Šviesti daugumą apie mažumas. Kad jie žinotų, kaip ir kada mes čia atsiradome ir kas ta mūsų kultūra“, – sakė totorių atstovas.

I. Gasperavičiūtė paantrino A. Konopackiui, primindama, kad apie poreikį šviesti čia gyvenančią daugumą apie mažumas kalbama jau du dešimtmečius, tačiau šiuo klausimu nebuvo padaryta beveik nieko. Pabrėždama apskritai švietimo svarbą iškėlė tris šiuo metu lietuvių tautinei mažumai svarbiausius klausimus. Vienas jų – Seinų miesto skola „Žiburio“ mokyklai, kuri paskaičiavus delspinigius siekia 2 mln. zl. Kita problema ta, kad Punsko Kovo 11-osios licėjuje likus tik po vieną klasę, tie mokiniai, kurie nori mokytis išplėstiniu lygmeniu chemijos ir biologijos, neturi tokios galimybės, nors šį klausimą lengvai būtų galima išspręsti. Tarkim, tą pačią klasę padalinant į grupes, kur vieni lankytų vienus, kiti kitus užsiėmimus. Trečioji problema irgi susijusi su švietimu ir visai nenauja – tai klaidos egzaminų vertimų tekstuose. Susidaro įspūdis, kad kiek metų laikomi egzaminai, kur testai verčiami į lietuvių kalbą, tiek metų užduotyse atsiranda klaidų. „Gerai, kad lietuviai užsispyrę, nes kiti jau seniai būtų palūžę ir atsisakę laikyti egzaminus gimtąja kalba“, – buvo juokaujama mokykloje. Šiais metais gamtos ir matematikos dalies teste buvę tokių klaidų, dėl kurių neįmanoma buvo teisingai atlikti kai kurias užduotis.

Buvęs Seimo narys Eugeniušas Čikvynas kalbėjo apie spartėjančią baltarusių tautinės mažumos asimiliaciją. Pagal surašymus, per 10 metų sumažėja apie 10 proc. baltarusių. Tai gąsdinantys rezultatai. Kodėl taip vyksta, yra aišku. Mokslininkai ištyrę, kad gyvenant stigmatizuotoje grupėje, pradedama vengti deklaruoti savo tapatybę. Kas ta stigmatizuotoji grupė? Tokia, kuri visuomenėje matoma kaip neigiama. „O kaip matome, į tautines mažumas visuomenėje yra žiūrima neigiamai. Ir pastarieji įvykiai (ONR demonstracijos Hainuvkoje ir Balstogėje) prie to prisideda“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.

Tiek rusų, tiek žydų, tiek romų atstovai pritarė nuogąstavimui dėl tų pačių reiškinių – lenkų visuomenės radikalėjimo.

Vaivada, apibendrindamas susitikimą, išsakė nuomonę, kad tautinės mažumos per jautriai žiūri į minėtuosius susibūrimus. Anot jo, nebuvo pažeista teisė, o situacija buvo stebima. Atitinkamos tarnybos sekė įvykius. „Kiekvienas turi teisę burtis, tai dar nėra nusikaltimas ir negalime to uždrausti.“

Vėliau per spaudos konferenciją žurnalistai klausė, ar tokie šūkiai kaip „Na drzewach zamiast liści będą wisieć syjoniści“ („Ant medžių vietoj lapų kabos sionistai“) nėra neapykantos skatinimas ir tuo pačiu nusikaltimas. Vaivada sakė negalįs vienareikšmiai į šį klausimą atsakyti, nes turėtų geriau susipažinti su raportais iš minėtųjų įvykių ir sužinoti kontekstą.