Paulius Ruzgys

JURGITA STANKAUSKAITĖ

Apie naujovišką vėžio gydymo metodą papasakojo Paulius Ruzgys – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) biofizikos doktorantas. Su Pauliumi turėjau progą susitikti Seinuose. Jis neretai lankosi Lenkijos lietuvių krašte, tiksliau – Dusnyčioje, žmonos Jurgitos Macukonytės tėviškėje.

 Jurgita Stankauskaitė: Dirbate su Šveicarijos mokslininkais. Kaip sugebėjote patraukti jų dėmesį?

 Paulius Ruzgys: Dirbame mokslo srityse, kurios yra įdomios visam pasauliui, t. y. su technologijomis, kurias galima pritaikyti medicinoje. Žinote, kad yra įvairūs fondai, projektai ir pan. Mums su Šveicarijos Berno universiteto mokslininkais pavyko laimėti SCIEX finansavimą, skirtą jaunų Europos Sąjungos šalių ir Šveicarijos mokslininkų bendradarbiavimui. Taip pradėjome dirbti su Šveicarijos mokslininkais. Projektas truko 13 mėnesių. Tuo metu šį bei tą pavyko nuveikti. Šveicarų mokslininkai prototipą jau buvo atlikę, bet jiems nesisekė šį metodą pritaikyti praktikoje, nes trūko biofizikinių tyrimų patirties. Biofizika – neatsiejama medicininės fizikos dalis, kur reikia biologijos ir fizikos žinių. Taigi šveicarams reikėjo žmonių, kurie žinotų biologinius procesus ir juos galėtų pritaikyti fizikiniuose tyrimuose. Tokiu būdu prie jų prisijungėme mes – mokslininkai iš Lietuvos.

 J. S.: Spaudoje rašoma, kad naujas vėžio gydymo metodas yra pranašesnis už žmogaus organizmą alinančią chemoterapiją.

P. R.: Visi daugiau ar mažiau žino tik apie chemoterapiją arba radioterapiją, bet niekas nežino apie elektropurškimo technologiją, kurią mes ir bandome pritaikyti. Vėžio formų pasaulyje yra daug ir tai turbūt viena iš didžiausių problemų, nes kiekvieno vėžio sėkmingo gydymo strategija vis kitokia. Apie 8–10 proc. vėžio tipų Europoje sudaro plaučių vėžys. Jis labai greitai paveikia žmogaus organizmą. Vienas agresyviausių plaučių vėžio šalutinių poveikių yra uždusimas. Vėžys tiesiog užkemša bronchus ir neleidžia kvėpuoti. Apie 40 proc. plaučių vėžiu sergančių pacientų miršta nuo uždusimo. Dėl šios priežasties tai milžiniškas galvos skausmas pulmonologams ir onkologams. Šio naujojo metodo priemonėmis patenkama iki pat auglio ir jis paveikiamas vaistais nuo vėžio. Galima sakyti, kad tai tarsi žymiai efektyvesnė lokali chemoterapija. Mūsų auglių modeliai, paveikti šio naujoviško gydymo, per savaitę sumažėjo 2,5 karto. Tai yra labai daug. Jeigu auglys taip pat sumažėtų, kaip mūsų atliktuose bandymuose, žmogus per savaitę po gydymo gali nustoti dusti.

J. S.: Per savaitę laiko įmanoma išgyti?

P. R.: Ne, nesakau, kad žmogus išgys, bet neuždus. Tikriausiai jis mirs nuo kitų plaučio vėžio sukeltų pašalinių poveikių, bet mes jam laimėsim nemažai laiko gyventi. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad keli mėnesiai gyvenimo, suteikti vėžiu sergančiam pacientui, jam ir jo šeimai yra labai daug.

J. S.: Kol kas minite atliktus bandymus ir tik galimą rezultatą.

P. R.: Mes dar nedirbome su žmonėmis. Dirbome su ląstelių kultūromis, po to su pelytėmis. Žinoma, reikės dirbti su didesniu organizmu, nes matome, kad tas gydymo metodas veikia gydant po oda esančius auglius, bet nežinome, ar veiktų plaučiuose. Tai reikia patikrinti. Pagal gydant veikiančius biofizikinius procesus tai turėtų įvykti. Įsivaizduokite: mums pavyko padidinti purškiamo vaisto chemoterapinį efektyvumą. Tūkstantį kartų mažesnėmis vaisto nuo vėžio dozėmis veikiamos vėžinės ląstelės, o gydymo efektas toks pats. Kaip minėjau, šiandien labiausiai taikoma chemoterapija, kur vaisto koncentracija yra labai didelė. Nualinamas organizmas, todėl pacientui nuslenka plaukai ir pan. Mūsų metode ta koncentracija sumažinama tūkstantį kartų, todėl išvengiame nepageidaujamo pašalinio poveikio. Be to, elektropurškimo technologija suderinama su bronchoskopijos metodu, o tai leidžia mums ne tik gydyti, bet ir stebėti kvėpavimo takų būklę, rasti tikslias vėžio pažeistas plaučių vietas. Tai yra nauja galimybė gydyti plaučių ar bronchų vėžį be chirurginės intervencijos.

J. S.: Ar šiuo metodu yra susidomėję gydytojai? Ar yra asmenų, kurie norėtų, kad šį metodą galima būtų pradėti taikyti Lietuvos, Europos klinikose?

P. R.: Tai priklauso nuo daug dalykų, taip pat nuo jūsų – žurnalistų. Mums reikia patraukti medikų ir farmacijos kompanijų dėmesį, nes mes, mokslininkai, dėl menko finansavimo ir ypač griežtos gydymo reglamentavimo tvarkos nieko negalime padaryti. Būtina finansinė parama, o norint ją gauti reikia sudominti kitus. Patikėkit, pasaulis dar nematė to, ką mes darome.