Paminklas A. Žukauskui atminti (2011 m.). punskas.pl

Petras MAKSIMAVIČIUS

Tai vienas iš šūkių, kurį balandžio 16 d. Balstogėje skandavo lenkų nacionalistinio judėjimo surengtos eisenos dalyviai. Tokius ir gerokai aršesnius šūkius girdime vis dažniau. Priežastys, kodėl juos girdime vis dažniau, labai įvairios ir galima būtų ilgai jas vardinti. Visų pirma radikalūs nacionalistiniai judėjimai suaktyvėjo visoje Europoje, atsirado migrantų problema ir ES institucijų negebėjimas šias problemas greit ir efektyviai spręsti, teroristų išpuoliai, ekonominės krizės, padidėjo įvairių visuomenės grupių socialinės disproporcijos, kariniai konfliktai, kuriuose susiduria įvairios ideologijos, dekadentinės nuotaikos įvairiose gyvenimo srityse ir kt. Visa tai veikia taip pat žmonių nuotaikas Lenkijoje. Daug kas linkęs supaprastintai apibendrinti, kad radikalių nuotaikų visuomenėje augimą lėmė paskutiniai Seimo rinkimai ir naujos valdančiosios daugumos valdymo maniera. Man atrodo, kad ne. Dabar matomos nuotaikos brendo ilgus metus, o Lenkijos Seimo rinkimai tik parodė, kad daugelis lenkų nori permainų ir galimybės viešai ir netrukdomai pasakyti, ką mano apie lenkiškumą, šalies vietą Europoje, tautiškumą, istorijos vertinimą, savo kaimynus. Todėl ir kalbama apie „Lenkijos atgimimą“ – bent tos dalies visuomenės, kurios idėjos ir šūkiai, jų supratimu, ilgus metus buvo slopinami, neigiami, o kartais ir išjuokiami.

Kai prieš kelerius metus Punsko savivaldybėje buvo sunaikinti dvikalbiai vietovių pavadinimai, o ant paminklo nupieštas „Falangos“ ženklas, daug oficialių institucijų pasmerkė šiuos išpuolius, tačiau ragino pernelyg to nesureikšminti, kadangi atseit ši radikali grupė neturi ir niekada negebės turėti jokios reikšmingesnės įtakos šalies gyvenime. Tai, žinoma, nepasitvirtino, kadangi tereikėjo keleto metų, o panašius šūkius skelbiančių organizacijų nariai ar atstovai jau sėkmingai pateko į Seimą ir dalyvauja šalies politiniame gyvenime, teisėkūros procese, viešai rengia demonstracijas, naudojasi žiniasklaidos priemonėmis, nuosekliai ir kantriai stiprina savo struktūras visoje šalyje.

Balandžio 16 d. įvykiais Balstogėje susidomėjo ne tik kai kurie publicistai, politikos apžvalgininkai, bet ir Lenkijos žmogaus teisių apsaugos tarnyba. Jos vadovas pareiškė, kad nelaukdamas papildomų kreipimųsi ir galimų piliečių skundų, pradės tyrimą, ar nebuvo pažeisti šalies įstatymai, ypač tie, kurie draudžia fašistinę ideologiją ar rasizmo propagavimą.

Kas gi nutiko Balstogėje? Vienoje gražiausių, didžiąja dalimi Europos Sąjungos fondų lėšomis suremontuotoje ir išpuoštoje gatvėje, kaip kariai tvarkingai išsirikiavę pražygiavo keli šimtai plikai nusiskutusių galvas daugiausia jaunų žmonių. Jie skandavo nacionalistinius šūkius, ragino „karti komunistus“, vyti lauk „svetimus“, išstoti iš ES, gryninti lenkų tautą ir t. t. Niekas neprotestavo, nekvietė policijos reaguoti į raginimus susidoroti su kitaminčiais, rasistinius šūkius. Eisenos dalyvių gretos didėjo, kadangi prie jų prisijungdavo atsitiktiniai praeiviai.

Ši eisena tik vainikavo 82-ųjų Tautinės-radikaliosios stovyklos įkūrimo metinių minėjimą. Anksčiau vyko nemažai įvairių renginių, kurie parodė, jog nacionalistinis judėjimas Balstogėje išėjo į viešumą, jo veiksmams nesipriešinama, o kartais gal net (kol kas) neoficialiai pritariama. Balstogės politechnikoje surengtas neofašistinės grupės „Nordica“ koncertas. Ši grupė be užuolankų dainuoja apie „antžmogių“ viršenybę. Aukštosios mokyklos vadovybė sutiko išnuomoti patalpas argumentuodama, kad negalima uždrausti reikšti pasaulėžiūrą ir politinius įsitikinimus. Vis dėlto, norėdama išvengti galimų problemų, paragino aukštojoje mokykloje besimokančius svetimtaučius, Erasmus programos dalyvius, tą vakarą pasilikti bendrabučio kambariuose, neiti į miestą ir nevaikščioti mokyklos teritorijoje. Šių prevencinių priemonių imtasi taip pat dėl ankstesnių įvykių. Mat svetimtaučiai studentai Balstogėje nukentėję ne kartą. Jau tuomet prabilta apie „komendanto valandos“ įvedimą. Taigi ne galimiems užpuolikams, bet svetimšaliams studentams buvo rekomenduojama iki tam tikros valandos vakaro sugrįžti į bendrabučius ir jau nevaikščioti mieste.

Kaip pažymi Balstogės publicistai, daug ksenofobinių minčių buvo išsakyta per miesto katedroje atnašautas šv. Mišias. Kai kas nacionalistų intencija laikomas Mišias pavadino „katedros profanacija“ bei Popiežiaus Jono Pauliaus II skelbtų mokslų išsižadėjimu. Kilus triukšmui, tik po kelių dienų, balandžio 19-ąją, Balstogės vyskupijos atstovas spaudai išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad Balstogės bažnyčia nesitapatina su jokia partija, o nacionalistinė ideologija jai svetima. Tuo pačiu visus tuos, kuriuos įžeidė nacionalistų elgesys Balstogės katedroje, atsiprašė. Kunigui, kuris atnašavo minėtas šv. Mišias, uždrausta bet kokia forma viešai reikšti savo nuomonę.

Ar dėl tokių įvykių turėtumėm nerimauti? Kaip ir kiek tokie reiškiniai gali toliau plisti ir kokias formas įgauti? Nežinau. Manau, visi pripažinsite, jog jeigu aukštosios mokyklos vadovybė sako savo studentams, kad pasiliktų bendrabučio kambariuose ir nevaikščiotų mokyklos teritorijoje, kadangi bijo dėl jų saugumo, tai nėra normali situacija. Tai labai rimtas signalas valstybės institucijoms.

Radikaliai nusiteikęs jaunimas dažnai būna naudingas kai kurioms politinėms jėgoms ar tiems, kurie bando kelti žmonių dvasinį arba tautinį sąmoningumą. Jauni žmonės paprastai būna aktyvūs, lengva jiems įpiršti įvairias mintis, surasti istorines asmenybes, kurių šūkiais jiems patrauklu vadovautis. Tačiau visuomet atsiranda pavojus, kad taip inicijuotas judėjimas laikui bėgant pradeda vadovautis savomis taisyklėmis ir tampa nebekontroliuojamas. Ar jis dar kontroliuojamas Lenkijoje?

Lenkijos krašto apsaugos ministerija paskelbė planus steigti šalyje Nacionalinę gvardiją. Jos vienetai būsią kiekvienoje apskrityje. Nacionalinės gvardijos nariais galės tapti tie, kuriems rūpi šalies saugumas, bet taip pat kurie pasižymi patriotiniu nusiteikimu, nori puoselėti garbingas karybos tradicijas, didžiuojasi savo kilme. Nacionalinę gvardiją steigti šiais neramiais laikais galbūt ir reikia, tačiau kas taps pirmais savanoriais ir noriai dalyvaus mokymuose – nesunku nuspėti.