Paskutinis skambutis Punsko licėjaus jubiliejinei abiturientų laidai
Aldutė Vaičiulytė, Silvija Valinčiūtė
Punsko Kovo 11-osios licėjuje yra daug įdomių popamokinių užsiėmimų. Ruošiami minėjimai, skirti Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Knygnešių dienai, iškilmingai švenčiama Kovo 11-oji. Moksleivių atmintyje ilgai išlieka mokyklos tradicinės šventės: Pirmokų krikštas, Padėka už krikštą, Kūčios, Šimtadienis, Dzinguliukai, Paskutinis skambutis.
Š. m. balandžio 29 d. Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientams nuskambėjęs paskutinis skambutis buvo tikrai nepakartojamas. Jiems, jų tėvams, draugams ir mokytojams tai neeilinė diena. Šventės pradžioje įnešta mokyklos vėliava ir sugiedotas Lietuvos himnas.
Mokyklos direktorė Irena Marcinkevičienė bei auklėtojai Alvydas Nevulis ir Irena Nevulienė padėkojo moksleiviams už pasiekimus moksle, įteikė jiems mokyklos baigimo pažymėjimus ir po lietuvišką knygą su įrašu apie moksleivių nuopelnus licėjui. Auklėtojai atminimui padovanojo lankstinukus su 35 auklėtinių nuotraukomis ir atsisveikinimui skirtais žodžiais. Ypač įtaigiai nuskambėjo kai kurios mintys: „Esate jau suaugę, subrendę, prieš Jus atsiveria plataus, nepakartojamo pasaulio durys. Jūsų Šimtadienio dainoje skambėjo žodžiai „Kol tu svajoji, tol gyveni“. Tad gyvenkite ir svajokite! Tačiau neskubėkite savo svajonių įgyvendinti svetimame krašte. Niekada neišmainykite tėvynės ir gimtosios kalbos, savo šeimos ir savo krašto. Kurdami savo ateitį prisiminkite mokyklą, joje patirtus atradimus ir praradimus. Neužmirškite, kad Jūs, 57-oji absolventų laida, mokyklą baigiate ypatingais metais, kai Punsko Kovo 11-osios licėjus švenčia savo 60-ąjį jubiliejų.“
Šventę vainikavo Kovo 11-osios licėjaus abiturientų koncertas. Jam pasibaigus jaunimas prie savo mokyklos pasodino beržą, užtraukė dainą „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios…“, fotografavosi su mokytojais, tėvais, draugais. Visiems buvo aišku, kad ši diena jau niekad nebegrįš.
Paskutinis šventės akcentas – koplytstulpio, pastatyto prie Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus, atidengimas. Ši skulptūra – tai mokyklos 57-osios laidos absolventų ir jų auklėtojų dovana lietuvių licėjui ir visuomenei. Ja norima paminėti Punsko vidurinės mokyklos 60-mečio jubiliejų.
Stogastulpio autorius – skulptorius Algimantas Sakalauskas iš Prienų – paaiškino šios įdomios skulptūros ženklų prasmę:
- Paminklo postamentas, tekstas, intencija, data – tai dabartis, mūsų mintys, linkėjimai.
- Lelijų vainikas, darželis, sodžius – vieta, kurioje formuojasi nepalaužiama tautos dvasia.
- Mergelės – žinios pasauliui nešėjos skulptūra; ženklai skraistėje: nuo apačios pirmas auseklis – gyvybingumas, amžinas atsinaujinimas, antras, S raidės ženklas, Lietuvoje vadinamas žalčiuku, tai gyvybinę energiją simbolizuojantis žalčio ir gyvatės motyvas (žynių luomo ženklas), trečias, meilės savo kraštui, meilės vienas kitam ženklas – tai deivės Motinos Gimdytojos šalis, ketvirtas – dzūkų tautosakoje žvaigždikis (sanskrito k. – svasti) reiškia laimę, gausumą, tai talismanas, linkintis gero bei sėkmės.
- Rankose mergelė laiko karaliaus Mindaugo laikų medinės knygos panaudotą formą, ant kurios simboliškai išraižytas licėjaus jubiliejų menantis ženklas.
- Mergelės drabužiai ir galvos puošybos elementai mena gilią senovę: smilkinių žalvariniai papuošalai – gilios vidinės išminties ženklas ir apsauga nuo pašalinio poveikio, galvos vainikėlis – pusiausvyra tarp dvasinio ir fizinio pasaulių, supintos kasos – santūrios, nepasileidusios mergelės simbolis.
- Skulptūroje iš abiejų šonų esantys paukščiai iškeltais sparnais praneša pasauliui apie esančius ir vis subręstančius gerosios žinios skelbėjus.
- Virš galvos – licėjaus logotipo elementas, apjuostas metaline saule (seniausias mūsų tautos ženklas, lydintis mus jau kelis tūkstančius metų).
- Architektūrinis stogelis bendroje kompozicijoje su vyčiu (viršūne) atveria dieviškosios energijos srautą iš visatos (viskas žemėje juda ratu), tai pabrėžia vijos ant stogelio kraštų.
- Vytis simbolizuoja genetiškai tyros mūsų šventosios dvasios žygį per pasaulį, pakeltas kalavijas – kovą, o skydas su Gedimino stulpais – apsaugą.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie stengėsi, kad šiųmetis Paskutinis skambutis licėjuje būtų šventė ne tik mums, abiturientams, bet ir buvusiems bei būsimiems Punsko licėjaus absolventams. Lai geroji energija lydi mūsų mokyklą dar daug, daug metų.