Testas

Irena Gasperavičiūtė

Šiais metais gimnazijos mokiniai, laikiusieji gamtinės dalies egzaminą lietuvių kalba, vėl gavo testus su gausybe klaidų. Šį kartą lapuose buvo ne tik kalbos (stiliaus, sintaksės ar gramatinių) klaidų, bet ir dalykinių. Dėl jų kai kurių užduočių neįmanoma buvo teisingai atlikti.

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė raštu kreipėsi į Centrinės egzaminų komisijos direktorių dr. Marciną Smoliką, prašydama priimti tokį sprendimą, kad mokiniai būtų įvertinti teisingai. LLB valdybos pirmininkės rašte rašoma: „Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba daug kartų kreipėsi į Centrinę egzaminų komisiją, informuodama apie klaidas šeštos klasės patikrų, gimnazijos egzaminų ir abitūros lapuose. Deja, šiais metais gimnazijos egzaminų matematinės-gamtinės dalies vertimų lapuose gausu klaidų, dėl kurių mokiniai negalėjo teisingai išspręsti daugybės užduočių.“ Pirmininkė išvardija 8 uždavinius, kuriuose yra dalykinių klaidų. Viename iš jų sukeistos vietomis klimatogramos. Ten, kur lenkiškoje užduotyje yra brėžinys X, lietuviškoje Y, kur Y – lietuviškoje X. Dėl tokios klaidos mokiniai negalėjo užduoties teisingai atlikti.

Antroje užduotyje – dalykinė klaida. Paveikslėlyje matoma salamandra, o užduotyje ji vadinama žvėrimi. Ši sąvoka vartojama šnekamajame, literatūriniame stiliuje apibūdinant miško žinduolius, tačiau mokslinėje (gamtinėje) terminijoje tokios sąvokos išvis nėra.

Vienoje iš fizikos užduočių atsispindėjimas veidrodyje vadinamas „atsimušimu“ – tai neatitinka lietuvių kalbos terminologijos, o yra pažodinis vertinys iš lenkų kalbos. Vienoje iš chemijos užduočių trūksta būtinos, kad galėtum užduotį atlikti, informacijos apie deguonies atominę masę. Kitų cheminių elementų atominė masė pateikta, o deguonies lentelėje atsiranda kėlimas „deguo-nis“ ir nebelieka vietos informacijai apie atominę masę. Beje, kitų cheminių elementų pavadinimai, kad ir ilgesni už deguonies (aliuminis, kriptonas), lentelėje telpa.

Terminologijos klaidos: gijelės vietoj gijų (lenk. strzępki), stiprumas vietoj stiprio.

„Visame lape gausu sintaksinių, stiliaus ir gramatinių klaidų, kurios apsunkino mokinių darbą ir juos klaidino, – toliau rašte rašo LLB pirmininkė Danutė Valukonytė. – (…) todėl prašom spręsti šią problemą taip, kad mokiniai būtų įvertinti sąžiningai ir teisingai.

Tikimės, kad ateityje egzaminų lapai lietuvių kalba bus paruošti su atitinkamu dėmesingumu ir paisant kalbos taisyklingumo.“

Gavęs raštą Centrinės egzaminų komisijos direktorius Marcin Smolik skambino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkei, siūlydamas, kad pati LLB parinktų žmones, galinčius padėti verčiant užduotis. Vėliau per LLB valdybos posėdį buvo nuspręsta, kad tai yra Egzaminų komisijos kompetencija, o ne organizacijos. Juk tikrai Varšuvos egzaminų komisijai nėra sudėtinga bendradarbiauti su Vilniaus egzaminų centru ir tokiu būdu išspręsti vis naujai iškylančią vertimų problemą.

Šiuo metu laukiame oficialaus Centrinės egzaminų komisijos direktoriaus rašto ir jo sprendimo dėl egzamino. Kai tik jį pasiekė pirminė informacija apie klaidas (tačiau dar ne iki galo išanalizavus egzaminų lapus), jau kitą dieną atsiuntė atsiprašymo raštą Punsko ir Seinų gimnazijų direktoriams. Jame teigė, kad mokiniams bus paskaičiuoti papildomi balai už tas užduotis, kurių dėl vertimo jie negalėjo atlikti. Bet tuomet kalbama buvo apie du uždavinius: uždavinį su klimatogramomis ir chemijos užduotį, kur trūko informacijos apie deguonies atominę masę.

LLB raštas Centrinei egzaminų komisijai.