kongresas.lt

JANINA MACUKONIENĖ

„Būk gailestingas man ir visam pasauliui“, – šiuos žodžius iš Šv. Faustinos vainikėlio Gailestingojo Jėzaus metais kartojame itin dažnai. Juos Vilniuje gyvenusiai vienuolei Faustinai įkvėpė Jėzus, pasirodęs jai daugelį kartų regėjimuose. Pagal tuos regėjimus buvo nutapytas stebuklingomis galiomis pasižymintis paveikslas, esantis dabar Šv. Dvasios bažnyčioje. O bažnytinius metus, kurie tęsiasi nuo 2015-ųjų advento pradžios iki 2016-ųjų advento, popiežius Pranciškus paskelbė Jubiliejiniais Dievo Gailestingumo metais.

Neramiam šiuolaikiniam pasauly mums visiems labai reikia Dievo gailestingumo. Tačiau Šv. Tėvas gailestingumą supranta nevisiškai taip tiesmukai, kaip mums iš pradžių atrodo. Gailestingumą kitiems reikia įrodyti evangelizaciniais darbais: „Gailestingumas yra ta geroji naujiena, kurią tikintieji turi nešti visam pasauliui, visoms tautoms. Kaip evangelizuojanti bendruomenė mes esame pašaukti darbais ir veiksmais leistis ir į kitų žmonių kasdieninį gyvenimą, prie jų priartėti, prireikus nusižeminti ir prisiimti jų gyvenimą, malda palytėti kenčiantį Kristaus kūną. Evangelizuojanti bendruomenė nusiteikia lydėti ir lydi žmoniją visuose įvykiuose, kad ir kokie jie sunkūs būtų.“

Evangelizuojančia bendruomene gegužės 6–7 dienomis tapo Vilnius, kuriame Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimu buvo suorganizuotas Nacionalinis Gailestingumo kongresas. Šeštinės, tai Jėzaus žengimo į Dangų šventė. Mokiniai matė, kaip Jėzus, žengdamas į aukštybes, juos laimina; laiminančią Jėzaus ranką matė ir šv. Faustina. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas linkėjo: „Šį Gailestingumo kongreso savaitgalį ir mes sutinkame laiminantį Jėzų. Leiskime jam mus paguosti ir perkeisti mūsų širdis. Tada kiekvienas iš mūsų grįšime namo kupini didelio džiaugsmo. Tokio džiaugsmo, kuris nesutelpa žmogaus širdyje ir kuriuo trokštame dalintis su kitu.“

Kongresas vyko tris dienas: nuo penktadienio (2016-05-06) 15 val. iki sekmadienio popietės. Katedros aikštėje rinkosi didžiulis būrys žmonių – Kongreso dalyvių, tų, kurie buvo pasiryžę visas tris dienas dalyvauti gausiuose renginiuose. Jiems buvo organizuojamos nakvynės, maitinimas, medicinos ir organizacinė globa, jie pagal programą dalyvavo maldose, apeigose ir paskaitose, taip pat budėjimuose Katedroje ir prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo, kurie truko dvi naktis.

Kongresas prasidėjo vakaro malda Vilniaus katedroje. Pirmiausia dalyviai ir svečiai kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, kitais vyskupais, kunigais kalbėjo Liturgines valandas. Po maldos prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo arkivyskupas Grušas. Kartu Eucharistiją koncelebravo kiti šeši Lietuvos vyskupai ir apie 60 kunigų. Homilijoje arkivyskupas pasidžiaugė, kad nei dieną, nei naktį nenutrūkstanti visų Kongreso dalyvių malda apgaubs Vilniaus miestą. Tokiu būdu Kongreso dalyviai taps tikrais Dievo gailestingumo įrankiais Jėzaus dar nepažįstantiems. Vakare Vilniaus senamiestyje vyko evangelizaciniai renginiai „Gailestingumas mieste“ – šlovinimas, liudijimai, sakraliniai šokiai, spektaklis.

Šeštadienį Gailestingumo kongresas išsiplėtė į visas Vilniaus senamiesčio bažnyčias ir katekizacijos sales. Net 22 vietose nuo 10 val. vyko įvairios paskaitos, liudijimai, pranešimai, kuriuos skaitė dalindamiesi patirtimi kunigai, vyskupai, vienuoliai ir pasauliečiai. Užsiėmimų temos labai įvairios: teologinio, psichologinio, sociologinio, informacinio pobūdžio. Visų užsiėmimų tvarkaraštis su trumpomis pranešimų anotacijomis buvo pateiktas „Piligrimo knygoje“, kurią galėjo įsigyti kiekvienas Kongreso dalyvis, atvykęs į Katedros aikštę. Netoli varpinės esančioje palapinėje buvo teikiama ne tik Kongreso programa, bet taip pat kitokia informacija, o reikalui esant ir medicinos pagalba.

15 val. į Katedros aikštėje įrengtą altorių buvo atneštas su procesija Gailestingumo paveikslas. Į iškilmingą paveikslo sutikimą suėjo išsirikiavę procesijoje turbūt visi Lietuvos vyskupai su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu priekyje ir daug (apie 120) Lietuvos kunigų. Kardinolas A. J. Bačkis, sveikindamas Kongreso dalyvius, kalbėjo: „Kviesdami į Nacionalinį gailestingumo kongresą, Lietuvos vyskupai turėjo viltį, kad šiame renginyje mes sustiprinsime ryšį su Kristumi, kartu gilinsimės į Dievo Gailestingumo slėpinį, viešai liudysime tikėjimą ir dalysimės vieni su kitais džiaugsmu, kad priklausome Jėzui Kristui, kuriame mums yra apsčiai išlietas Dievo gailestingumas. Šios trys dienos iš tikrųjų bus malonės metas malonės metuose. Jos paremtos malda.“

Po paveikslo sutikimo iškilmių scenoje – altoriuje buvo giedamos giesmės, skelbiami Jėzaus gailestingumo liudijimai, o aikštės pakraščiu buvo sustatyta atitinkamu nuotoliu po dvi kėdes, kur daug kunigų klausė išpažinties. Kiekvienas iš didžiulės maldininkų minios galėjo susitaikyti su Dievu. 18 val. prasidėjo iškilmingos šv. Mišios. Jas atnašavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, talkinant vyskupams ir kunigams.

Šeštadienį prie Kongreso dalyvių prisijungė taip pat piligrimų grupė iš Seinų parapijos (keletas žmonių taip pat iš gretimų parapijų), kuri, vadovaujant kunigui Petrui Gucevičiui, visą dieną meldėsi ir lankė Vilniaus senamiesčio bažnyčias. Šią šventkelionę, kaip ir daugelį vykusių anksčiau, suorganizavo Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius (daugiau apie ją bus rašoma „Šaltinyje“).

Sekmadienį po budėjimų surengta piligrimų eisena Gedimino prospektu, joje neštas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Vyko taip pat kiti renginiai – paskaitos, diskusijos.

13 val., vėl Katedros aikštėje, buvo atnašaujamos iškilmingos Kongresą baigiančios šv. Mišios. Joms vadovavo kardinolas, Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolin. Jis perdavė Kongreso dalyviams šiltus popiežiaus Pranciškaus sveikinimus, patikindamas, kad Šventasis Tėvas tikrai už mus meldžiasi ir siunčia gausius Dievo palaiminimus.

Kardinolas taip pat vylėsi, kad jo vizitas Lietuvoje paruoš kelią ir popiežiaus atvykimui: „Aš tikiuosi, kaip jau pasakiau vakar Kryžių kalne, kad esu kaip Jonas Krikštytojas, kaip tas, kuris paruošia kelią. Duok, Dieve, kad kuo greičiau įvyktų popiežiaus kelionė į šį kraštą.“

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas savo ruožtu palinkėjo piligrimams gailestingumą liudyti kasdienybėje.