Kun. Adomas Adukauskas su giminaičiais

EUGENIJA PAKUTKIENĖ

Po Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus Sutvirtinimo sakramento Seinų, Smalėnų ir Punsko parapijų jaunuoliams teikimo mus pasiekė dar viena gera naujiena – įšventintas naujas lietuvis kunigas.

2016 m. gegužės 21 d., šeštadienį, Elko katedroje tarp kitų įšventintas į kunigus ir Adomas Adukauskas, gimęs, augęs ir mokęsis Seinuose. Adomo tėvai lietuviai – Onutė (Akulionytė) ir Antanas Adukauskai. Jie dalyvavo saviveikloje: dainavo, giedojo, vaidino.

Šventimų diena kiekvienam kunigui ypatinga, kadangi ji vienintelė. Juk kunigu tampama vieną kartą ir visam gyvenimui. Šį neeilinį įvykį papildo ir puošni šventimų liturgija, kuriai vadovauja vyskupas.

Sekmadienį naujas kunigas atnašavo pirmąsias šv. Mišias savo parapijos bažnyčioje. Po primicijų palaimino kitus kunigus, vienuoles, savo tėvus, sesę Ievą, tetas, senelius, krikštatėvius ir Mišiose dalyvavusius tikinčiuosius. Ne vienas sakęs, kad juto naujo kunigo laiminančių delnų skleidžiamą energiją.

Tai didelė šventė ne tik naujam kunigui bei jo artimiesiems, bet ir visai Seinų parapijai, iš kurios jis kilęs, taip pat vyskupijai, kurioje darbuosis, galiausiai, žinoma, ir visai Bažnyčiai.

Sveikiname Adomą, tapusį kunigu, ir linkime sėkmės ir džiaugsmo darbe!

 Eugenija Pakutkienė: Ar vaikas būdamas tarnavai per Mišias klapčiuku? Kas paragino rinktis kunigystę?

 Kun. Adomas Adukauskas: Man pačiam rūpėjo. Per Mišias bažnyčioje tarnavau nuo 9 metų. Patiko Pirmoji komunija, paskui Sutvirtinimo sakramentas jaunystėje. Tuomet pasirinkau šv. Kristupo, vairuotojų globėjo, vardą. Patikdavo ir skaityti skaitinius bei giedoti psalmes.

E. P.: Kur dirbsi? Į kur vyskupas paskyrė vikaru?

 Kun. A. A.: Esu Raigarde. Nuo kito mėnesio vyskupas skyrė mane vikaru į Pišo miestą. Vėliau tarnausiu vienoje iš Suvalkų parapijų.

E. P.: Ar norėtum sugrįžti į Seinus ir tarnauti žmonėms mūsų miesto bažnyčioje? Ne sykį gražiai patarnavai su kitais kunigais dar būdamas klierikas, pvz., per atlaidus Seinuose ir Žagariuose.

 Kun. A. A.: Namai visada traukia. Įdomu ir kitur pasisemti patirties, bet namai svarbiausi. Čia ir tėvai, ir giminės, ir daug pažįstamų. Visada gera sugrįžti namo. Būčiau laimingas, jei vyskupas kada skirtų į Seinų parapiją, nors Suvalkai irgi netoli namų.

E. P.: Bendraklasiai sako, kad gerai mokeisi, mėgai sportą, motociklą, rimtas vaikinukas buvai. Tavo tėvai mėgo rankdarbius, gražiai vaidino, dainavo ir giedojo. Mama tebegieda bažnytiniame chore. Kada ir kur gimei, kur mokeisi, kokius dalykus labiausiai mėgai?

Kun. A. A.: Gimiau 1985 m. kovo 11 d. Seinuose. Labiausiai mėgau dailę. Mano tėvams taip pat patinka rankų darbai. Mama yra siuvėja, o tėtis – geras meistras. Pas mus visi dalyvauja piligriminėse kelionėse, lanko mišias, daug meldžiasi.

Seinuose baigiau technikumą. Išlaikęs abitūros egzaminus, stojau į politechniką ir studijavau trejus metus. Paskui penkerius metus dirbau valdiškuose darbuose. Patiko bendrauti su žmonėmis, bet vis kirbėjo mintis: „Gal pasirinkti kunigystę?“ Vėliau sėkmingai 6 metus Elke studijavau teologiją. Mokslą pavyko baigti gerais rezultatais, įgyjant magistro laipsnį, ir buvau įšventintas.

E. P.: Kaip atrodo priesaika?

Kun. A. A.: Šventimų išvakarėse būsimieji kunigai Dievo akivaizdoje išpažįsta tikėjimą, kurio patys laikysis ir kurio kitus mokys. Duodama ir celibato priesaika – pasižadama susilaikyti nuo vedybinio gyvenimo ir atsiduoti Dievo globai vardan Dangaus Karalystės. Todėl tokie gražūs dalykai kaip meilė, malda, laikas, dėmesys, rūpinimasis, energija kunigo gyvenime yra skiriami Dievo tautai, už kurią kunigas kiekvieną dieną kelis kartus meldžiasi ypatinga malda iš brevijoriaus.

E. P.: Kuo reikšmingos primicijos?

 Kun. A. A.: Kunigystės sakramentą man teikė pats Kristus per Elko vyskupo Jerzy Mazuro rankų uždėjimą ir maldą. Primicijos kiekvienam kunigui ypač brangios, svarbu jas atsiminti, jose labai daug jaudulio, tai – nepamirštamas jausmas. Prieš išvykstant į šias Mišias namuose mane palaimino tėvai ir krikštatėviai (Jolanta ir Stasys). Aukojau pirmąsias šv. Mišias taip, lyg jos būtų pirmos, paskutinės ir vienintelės. Jos buvo man ypatingai šventos. Po įšventinimo jau galiu teikti kitiems šventuosius sakramentus.

Kunigas – tai irgi paprastas žmogus, kuris tarnauja Dievui ir Bažnyčiai. Juo gali būti kiekvienas, kas tik turi pašaukimą arba didelį norą būti kunigu. Juo ne gimstama, o galima išsimokyti ir tapti.

Paprastai pirmosios šv. Mišios yra aukojamos ten, iš kur kunigas kilęs, kur užaugo. Mano 2016 m. gegužės 22 d. 11 val. atnašautose pirmosiose šv. Mišiose dalyvavo parapijos kunigai, tikintieji, visi draugai ir artimieji. Džiaugiuosi ir dėkoju gausiai susirinkusiems ne vien giminėms, bet ir pažįstamiems. Man buvo didelė garbė pirmą sykį juos palaiminti. Ačiū jiems už linkėjimus.

Esu labai dėkingas visiems, kurie padėjo tą šventę surengti ir kurie joje dalyvavo. Niekada nepamiršiu šios brangios mano širdžiai dienos. Mane lydėjo iš Elko bazilikos iki Seinų šventovės, kitą dieną gausiai rinkosi ir lydėjo iš namų iki Seinų bažnyčios laiptų. Buvau labai pagerbtas. Tai įpareigoja ir teikia vilties gerai tarnystei Dievui ir žmonėms.

E. P.: Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės atliekant kunigo pareigas.