Knyga „Punsko lietuvių kultūros namai 1956–2016“

DSC08537

LKN

ASTA PEČIULIENĖ

Punsko lietuvių kultūros namams (LKN) šiemet švenčiant veiklos 60-metį, gimė mintis išleisti leidinį apie šių namų veiklą. Ėmėmės nelengvo darbo – parengti LKN 60-ies metų istorijos knygą, kurioje nerasite naujų faktų, sukurtų istorijų ar įvykių. Joje bandėme įamžinti visa, ką suradome visų pirma kultūros namų rašytose kronikose, mūsų neįkainojamame žinių lobyne – Lenkijos lietuvių leidinyje „Aušra“ ir žmonių prisiminimuose.

Stengėmės kuo plačiau pristatyti Punsko LKN veiklos gaires. Nebuvo tai nei paprastas, nei greitas darbas. Būdavo, kad apie tą patį faktą rasdavome informacijos keliuose šaltiniuose ir kiekviename iš jų ji buvo kiek skirtinga. Kai ką sugebėjome atsekti, kai ko, deja, jau ne, nes tų įvykių liudytojų jau nėra tarp gyvųjų… Kai kur publikacijose buvo įsivėlusių klaidų. Pastebėtas klaidas bandėme atitaisyti, nurodydami patikslintą informaciją.

Knygą sudaro keturiolika skyrių. Juose apžvelgiama kultūrinės veiklos pradžia mūsų krašte, minima kultūros namų įsikūrimo istorija, naujo pastato statybos eiga, pristatomi vedėjai (direktoriai), visi vadovai bei darbuotojai. Chronologiškai pateikiamos žinios apie visus ansamblius, veikusius ar veikiančius po LKN sparnais, išvardijamos išvykos, parodos, kultūriniai renginiai, kuriuos praeity ar šiomis dienomis rengia kultūros namai. Atskiruose skyriuose aprašomi Juozo Vainos etnografinis muziejus bei skansenas – įstaigos, kurias globoja Punsko LKN. Išskirtinė knygos dalis – „Įdomybės“, kurios suintriguoja, paįvairina ir praskaidrina mūsų gyvenimo akimirkas. Lietuvių kultūros namai – tai ne tik aktyvi, energinga bendruomenė, jos veikla, pastatas, bet ir rėmėjai, kurie taip pat išvardinti viename knygos skyrių.

Knyga išleista Punsko „Aušros“ leidykloje, ji – 480 puslapių (410 p. nespalvoti, 70 p. išspausdintos spalvotos nuotraukos, kuriose įamžintos LKN ansamblių gyvavimo akimirkos). Sudėtinė knygos dalis – DVD plokštelė, išleista Palenkės vaivadijos lėšomis. Šioje plokštelėje rasite, tarp kitko, informacijos apie veikusius ar veikiančius ansamblius. Tarp kitų įrašų yra kažkada veikusio estradinio ansamblio „Punia“ 1973 m. koncerto ištraukos bei dabartinių LKN ansamblių ir organizuojamų renginių vaizdo įrašai. Šio filmo autorius – Sigitas Birgelis, scenarijaus autorė – Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Galbūt ne visos pavardės parašytos taisyklingai, galbūt ne visi dalyviai paminėti, galbūt ne visur tokia tiesa, kokią Jūs žinote, tad prašom atlaidumo ir supratimo. Nors knyga jau išleista – vis dėlto laukiame Jūsų pastabų, kad ateities kartos galėtų ištaisyti įžvelgtas klaideles ir nupiešti kuo skaidresnį Punsko LKN veiklos vaizdą.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šios knygos atsiradimo: Nijolei Birgelienei, Jūratei Kardauskienei, Sigitui Krakauskui, Kostui Leončikui, Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei, Kornelijai Mauliūtei, Teklei ir Jurgiui Paransevičiams, Egidijai Pocienei, Robertui Slovikui, Algiui Uzdilai, Valentui Uzdilai, Romui Vitkauskui ir Jonui Zakaravičiui. O kiek dar buvo tokių asmenų, kurie geranoriškai skambindavo, sutikę gatvėje siūlė senas nuotraukas, savus prisiminimus. Visiems Jums nuoširdžiai dėkojame. Šios knygos atsiradimui turėjo įtakos daugelio žmonių gera valia, geranoriškumas ir neįkainojama pagalba.

Knygos leidybą rėmė Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei Palenkės vaivadijos maršalkos įstaiga.

Knygą rengėme dvejus metus, tačiau tik išleidus pasirodė, kad joje neapsieita be klaidelių. Kai ką jau spėjome ištaisyti ir išleisti „Klaidų atitaisymą“, vis dėlto tik knygai paplitus po žmones sulaukėme dar daugiau pastabų, o kartais net priekaištų. Brangūs skaitytojai, dar kartą prašom Jūsų atlaidumo. Juk žinote, kad „šventi puodų nelipdo“. Taip esą ir su šia knyga. Ją visuomeniškai kūrė buvę direktoriai, mūsų ansamblių vadovai, kurie ne tik knyga turėjo gyventi… Todėl dar kartą kreipiamės į Jus, prašydami ateiti ir nebijoti išreikšti savo nuomonę apie leidinį, pateikti asmenų pavardes, kurių neįrašėme į knygos puslapius. Pavyzdžiui, „Jotvos“ ansamblio dalyvių pavardžių nėra išlikę nuo maždaug 1979 iki 1992 m. Kas joje šoko (ypač kokie vaikai ir jaunuoliai), bandėme atkurti tik iš prisiminimų ar nuotraukų, kurių taip pat nebedaug likę. Tad patys nujaučiame, jog didžiausios dalyvių spragos gali būti būtent šiame ansamblyje. Mat jis per visą savo gyvavimo istoriją turėjo daugiausia dalyvių.

Labai stengėmės įamžinti ateities kartoms plačią Punsko LKN veiklą. Manau, kad tai pavyko. Jeigu kada nors gausime lėšų antram leidimui – būtinai įdėsime visas Jūsų pastabas, atitaisysime įžvelgtas klaidas.

Knygą padovanojome visiems autoriams, buvusiems direktoriams, vadovams. Esant progai ją įteiksime visiems ilgamečiams LKN ansamblių dalyviams. Visi kiti, kam įdomu, galite knygą įsigyti Punsko LKN.

Share