Kryžius monsinjorui Alfonsui Svarinskui atminti

RYTIS MOTIEJŪNAS

Vidurvasaris. Net nepastebėjome, kaip netikėtų kaitrų ir tokių pat staigių vėtrų, liūčių, škvalų ir netgi krušų kamuojama Lietuva persirito rudeniop. Vėl ėmė trumpėti dienos, o pakeles nutūpę grybautojai, uogautojai ar šiaip darbštūs ūkininkai siūlo savo gėrybes. Tai ne vien dzūkų bruožas – vaisius, uogas ar net netikėtai ankstyvus grybus siūlo ir aukštaičiai, ir žemaičiai. O per TV žinias anądien parodytas reportažas apie baudomis apkrautus grybautojus – surinkti grybai per maži…

Seimo nariai išsiskirstė vasaros atostogoms. Po jų darbuotis teks tik apie mėnesį, todėl prieš išvykdami poilsiauti įstatymus kepė vieną po kito. Dėl skubos ir neatidumo daugelis priimtųjų liko kreivi ir šleivi. Ypač daug emocijų sukėlė naujasis Darbo kodeksas (DK), kritikų pavadintas darbuotojų įvergovinimo įstatymu. Patenkinti juo tik darbdaviai, bet aistrų buvo ir dar bus daug. Vieną pavakarę prieš šį įstatymą Vyriausybės prieigose piketuoti pradėjo net studentai, pasistatę palapines. Kai kurie naivesni stebėtojai apsidžiaugė – štai koks principingas jaunimas! Tačiau džiaugsmas buvo per ankstyvas – tai tebuvo anarchistai iš Kauno, prieš keletą metų pagarsėję to miesto nutepliojimu antivalstybiniais užrašais. Ir tikrai – jau po kelių savaičių aikštė prie Vinco Kudirkos paminklo ištuštėjo, o jaunimas dar pagarsėjo necenzūriniais ir neblaiviais padūkimais.

Daug ginčų sukėlė ir kiti įstatymai, pavyzdžiui, susijęs su dirbtinio apvaisinimo reikalais. Dėl to ietis surėmė jo rėmėjai ir nekentėjai, o priimtoji įstatymo versija sukėlė nepatenkintųjų murmesį. Aršiausi modernybės gynėjai net apkaltino katalikų hierarchus kišimusi į asmens laisvę. Bet cinikai sako, kad čia turėta galvoje visai ne laisvė, o tik apribotas vaisingumo klinikų pelnas.

Kilus šurmuliui, išmintingiausiai pasielgė Prezidentė, vetavusi daugelį ginčytinų įstatymų. Juos teks tobulinti arba priiminėti prieš valstybės vadovės valią. Socialdemokratų ir Vyriausybės vadovas  tikina, kad jau dėl naujojo DK jis tikrai nenusileis ir nepaliks to naujajam Seimui. Rudens pradžia turėtų būti ypač įdomi.

X X X

Pasaulyje neramu. Tvoskiant karščiams juokaujama, kad nereikia nei turkijų – jau ir Lietuvoje karšta kaip tuose kraštuose. Be to, Turkijoje įvykęs perversmas ir kitokie politiniai sukrėtimai. Tačiau neramu ir Europoje. Aprimus kalboms apie būsimą britų likimą, nusprendus jiems trauktis iš ES, žemyne vėl skamba šūviai, aidi pasmerktųjų šūksmai ir aimanos. Esame kiek atbukę dėl rutina virtusių kasdienių pranešimų iš Rytų, apimtų karų su religiniais fanatikais. Tačiau žinia apie žmogų, sunkiu sunkvežimiu traiškantį šventės dalyvius, ar peiliais ir kardais besišvaistantįjį keleiviniame traukinyje ne tik sukrečia, bet ir primena, koks mažas šiandienis pasaulis! Ir kaip greitai karas iš kažkur toli gali ateiti ir pas mus…

Saugumas. Apie Vidurio ir Rytų Europos saugumą kalbėta pasibaigusiame NATO vadovų susitikime Varšuvoje. Pagaliau Baltijos šalyse bus dislokuoti sąjungininkų daliniai. Lietuvoje jiems vadovaus vokiečiai. Toks sprendimas sukėlė Rusijos įsiūtį ir ji pažadėjo šiame regione dislokuoti tris naujas divizijas. Neva Rusiją iš visų pusių supama piktų „natiečių“!

Sunku ginčytis su valstybe, kuri pati plotu yra didžiausia pasaulyje ir driekiasi per du žemynus. O jei dar prisiminsime ginklų ir kariuomenės prikimštą Karaliaučiaus sritį arba palyginsime keturis NATO batalionus (po 1000 karių) su dešimteriopai didesne rusiška divizija!

X X X

Liepos mėnuo gausus prasmingų švenčių ir renginių. Iš pradžių prašniokštė vaikiška Dainų šventė, po to minėtos karaliaus Mindaugo ir Žalgirio mūšio dienos. Mėnesio viduryje Taujėnuose rinkosi Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderiai aptarti opius klausimus. Juos ta proga lankė garbūs politikos ir diplomatijos vadovai. O visai netoli nuo to miestelio, Mūšios partizanų parke prie Ukmergės, paminėtos to parko įkūrėjo monsinjoro kun. A. Svarinsko antrosios mirties metinės. Ta proga ne tik laikytos šv. Mišios ir pašventinti nauji mediniai kryžiai monsinjoro bendražygiams, nužudytiems sovietų režimo – kun. B. Laurinavičiui ir kun. J. Zdebskiui, bet ir įvyko konferencija, skirta šių trijų iškilių kunigų atminimui ir šiandienos Lietuvos padėčiai aptarti. Pasakyta daug prasmingų žodžių, kalbėjo kunigai ir partizanai, rezistentai ir signatarai, valdininkai ir patriotinio jaunimo atstovai. Ir žmonių buvo gana daug… Žiūrėdamas į šią minią nejučia prisiminiau velionio monsinjoro pasakojimus, kiek vargo jam teko patirti, kol buvo įsteigta ši memorialinė vieta, kiek valdžios ponų kabinetų apeita, kol gautas vienas ar kitas leidimas, sutvarkyta visa parko aplinka. Kokie užimti, neturintys laiko ir noro buvo visokių institucijų klerkai. Būta laikotarpio, kai tą parką norėta likviduoti. Trūko valdžios lėšų? Ar noro?

Situacija visiškai pasikeitė. Kun. A. Svarinsko asmenybės šviesa tokia ryški, kad dabar atsirado daugybė jo tariamų ar tikrų draugų, rašomos atsiminimų knygos ir tęsiami velionio pradėti darbai. Skaitome, kad jo vardu bus pavadintas skveras Viduklėje (jis ten kunigavo), o parke net bus rengiamos partizanų dainų šventės. Gražu! Žinoma, kad daugelio žmonių susižavėjimas šia asmenybe nuoširdus. Pagaliau ir meras Ukmergėje naujas, turbūt geresnis. Bet minioje mačiau ne tik šio asmens draugų ir pasekėjų, bet ir tokių, kurie buvo aršūs, dažnai net negarbingi monsinjoro oponentai ir kritikai. Kas tai? Atsivertimas ar tik noras pasišildyti svetimos šlovės spinduliuose?

Prieš kelias dienas palydėjome kelionėn kasmetinius „Misija Sibiras“ dalyvius. Šiemet jie žada sutvarkyti Igarkos lietuvių kapines. Prasminga. Net rusų jaunimas, nusižiūrėjęs (ar valdžios palieptas) į lietuvius, šiemet panoro atvažiuoti Lietuvon ir tvarkyti savo karių kapus. Iniciatyva graži, bet perteklinė – visas žinomas tarybinių karių kapines jau daug metų tvarko ir prižiūri Rusijos ambasada. Juk karo istorikai sako, kad daugiausia bevardžių to karo tarybinių kareivių kapų yra ne čia, o Rusijos glūdumoje, atsiradę ten nesėkmingo karo pradžioje…

Jau spalio pradžioje mūsų laukia naujieji Seimo rinkimai. Šiemet jų rezultatai nenuspėjami. Korupcijoje nuskendus liberalų laivui ir socialdemokratams surizikavus paremti kontroversišką DK projektą, vieni pranašauja itin margą naująjį parlamentą, kiti kalba apie naujus gelbėtojus. Žinoma, paprasčiausia patikėti naujojo superherojaus ar superherojų pasirodymu. Tik ar nereikės po pusmečio ar kokių metų vėl iš širdies keikti tuos nublizgintus fotogeniškus veidus, išmiklintais liežuviais jau dabar žadančius mums aukso kalnus? Norėtųsi tikėti, kad rinkėjai pagaliau pradės rinkti su protu. Betgi mūsų piliečiai tokie nenuspėjami. Ir, deja, labai dažnai ne į gerąją pusę…

Lietuvos krepšininkai kol kas mus džiugina priešolimpinėse draugiškose rungtynėse. Visi nekantriai laukia olimpiados Rio de Žaneire ir tikisi, kad mūsų sportininkai tikrai atveš kokios nors spalvos medalių. Palinkėkime mūsiškiams olimpinėse žaidynėse didelės sėkmės, o mums daug teigiamų emocijų!