Vidugirių mokyklos mokiniai, 2015 m.

GRAŽINA KIBYŠIENĖ

(Pagal Julijos Šimčikaitės-Račiuvienės (g. 1955 m.) prisiminimus)

Julija mokinė

Julija mokyklą pradėjo lankyti 1962 m. Būdama 7 metų, atėjo į pirmą klasę. Jos pirmoji auklėtoja buvo mokytoja Ieva Sidarienė, o mokyklos vedėjas – Kostas Sidaris. Tada Vidugirių mokykla buvo dideliame pastate ant kalno. Iš viso mokykloje mokėsi daug mokinių, klasės buvo jungtos, tik pirma ir aštunta ne.

Buvo lygiagrečios lietuviškos ir lenkiškos klasės. Lenkiškose visų pirma mokėsi vaikai iš Pelelių, Taurusiškių, Paliūnų kolūkio ir Dievetiškių dvaro. Jų tėvai dažnai keliavo iš vienos vietos į kitą, keitė gyvenamąją vietą. Tai ir vaikai mokydavosi Vidugiriuose metus ar kitus.

Julija prisimena, kad nemaža dalis mokinių kartojo tą pačią klasę. Iš jos klasės devynių vaikų tik keli neliko toje pačioje klasėje. Buvo ir taip, kad mokiniai lankė mokyklą iki septyniolikos metų ir jos nebaigdavo. Kad vaikai likdavo toje pačioje klasėje, buvo labai natūralu. Tėvai nesipriešino ir nediskutuodavo dėl to.

Kai Julija buvo kokioje III klasėje, į Vidugirių mokyklą atėjo du jauni, energingi mokytojai – Jurgis Valinčius ir Algirdas Nevulis. Mokykloje buvo tvarka ir drausmė. Jurgis Valinčius buvo mokyklos vedėjas, mokė matematikos, fizikos. Julija prisimena, kad tai buvo išsvajotas mokytojas, labai gerai aiškino ir su mokiniais, kurie norėjo dar daugiau išmokti, dirbdavo papildomai po pamokų. Mokytojas Valinčius buvo griežtas, bet konkretus, mokėjo palaikyti drausmę. Tai buvo nuostabiausias mokytojas, kokį gali įsivaizduoti. Algirdas Nevulis mokė rusų kalbos, geografijos, lietuvių kalbos ir slapta Lietuvos istorijos. Pastarosios mokė, pasitaręs su mokyklos vedėju, kartą per savaitę lietuvių kalbos pamokos metu. Jau penktokams atsinešdavo Šapokos istoriją ir stengėsi atskleisti pagrindines žinias iš Lietuvos praeities. Julija sako, kad tai, ką tada mokytojas perteikė, yra neįkainojamas dalykas. Jis užkrėtė ją meile Lietuvai ir Lietuvos istorijai, nors patriotizmo pagrindus ji įgijo iš savo tėvelių. Ypač tėtis daug pasakojęs apie Lietuvą, jos praeitį, kovas už laisvę. Mokyklos vadovėlyje (tarybiniame) buvo nupiešta kitokia Lietuvos vėliava nei ta, kurią jai parodė tėvelis. Būdama maža ilgus metus negalėjo suprasti, kaip Lietuva gali turėti dvi vėliavas, du himnus ar du skirtingus herbus.

Dar vienas geras savo dalyko mokytojas buvo Jonas Jurgielevičius (Jan Jurgielewicz). Jis Juliją VII ir VIII klasėse mokė lenkų kalbos. Prieš jį lenkų kalbos mokė jauna mokytoja, kuriai visai nerūpėjo, kad vaikai išvis ko nors išmoktų. Tuo labiau matėsi titaniškas mokytojo J. Jurgielevičiaus darbas. Jis labai gerai išaiškino gramatiką, išmokė rašyti rašinius, daug dirbo su mokiniais po pamokų, beveik kiekvieną dieną su jais susitikdavo. Tai buvo griežtas mokytojas, bet geras polonistas.

Iki VI klasės visi dalykai buvo dėstomi lietuviškai. Julijai pradėjus lankyti VII klasę, Vidugirių mokykloje staiga dingo lietuviškos klasės. Tada dirbti atsiųsti keturi lenkai mokytojai: Celina Miščinska (Celina Myszczynska), Danuta Gudanovska (Danuta Gudanowska), Bernadeta Volongievič (Bernadetta Wolongiewicz) ir jau minėtas Jonas Jurgielevičius. Lietuviškos klasės sujungtos su lenkiškomis. Visos pamokos buvo vedamos lenkiškai, papildomai galima buvę lankyti lietuvių kalbos pamokas. Žinoma, jog Pristavonių, Navinykų ir Vaitakiemio mokyklose toliau buvo mokoma lietuviškai. Kyla klausimas: kodėl Vidugirių mokykloje panaikintos lietuviškos klasės?

Julija Šimčikaitė mokytoja

Mokytoja Julija Šimčikaitė-Račiuvienė Vidugirių mokykloje dirbo tik vienus 1976/77 mokslo metus. Mokė istorijos, biologijos, lietuvių kalbos, rusų kalbos, geografijos, muzikos ir mokslo apie visuomenę. Tada Vidugirių mokykloje buvo aštuonios klasės, visos jungtos, dirbo tik keturi mokytojai. Be Julijos, dar mokė Jurgis Valinčius, Ieva Sidarienė ir Elena Jurkiūnienė. Tada Vidugirių mokykla buvo grynai lietuviška, jau nebuvę lenkiškų klasių. Įdomu, kad Vidugiriuose dirbantys mokytojai turėjo dar prižiūrėti vaikus, vežiojamus iš Dievetiškių, Paliūnų ir Pelelių į Krasnavo lenkišką mokyklą.

Po metų pradėta kurti bendras valsčiaus mokyklas. Ir vėl Vidugirių mokykla buvo pirmoji, kurioje paliktos tik trys klasės. Kyla klausimas, kodėl. Tuomet vyresnius mokinius imta vežioti į Punską. Mokykloje dirbti pasiliko viena mokytoja – Ieva Sidarienė. Tik po metų pradėta vežioti į Punską Pristavonių mokyklos mokinius, o dar vėliau – Vaitakiemio. Navinykų mokykla visą laiką buvo aštuonmetė.