LLB pirmininkė D. Valukonytė ir LLD pirmininkas A. Vaicekauskas su „Žiburio” mokiniais.

Lenkijos lietuvių draugijos taryba nutarė, kad XVIII LLD Suvažiavimas vyks lapkričio 12 d. 10 val. Seinų „Lietuvių namuose“. Taryba numatė delegatų rinkimo tvarką. Prieš Suvažiavimą bus rengiami rinkiminiai susirinkimai Punske, Seinuose, Vidugiriuose ir Žagariuose, į kuriuos kviečiami atvykti ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pasirinkite tą vietą, kur Jums patogiau ar arčiau atvykti. Suvalkų, Varšuvos skyriai delegatus rinks įprasta tvarka.

Dėmesio! Rinkiminiai susirinkimai į LLD Suvažiavimą vyks:

Seinuose – spalio 9 d. „Lietuvių namuose“ po 13 val. šv. Mišių, t. y 14.30 val.,

Punske – spalio 16 d. 10 val. Punsko lietuvių kultūros namuose,

Vidugiriuose – spalio 23 d.,

Žagariuose – spalio 30 d. Apie tikslią vietą ir laiką informuosime.

Apie Suvažiavimą, pasikeitusią LLD ir rinkimų tvarką bei Draugijos svarbą kalbuosi su jos pirmininku Algirdu Vaicekausku.

Irena Gasperavičiūtė: 1949 m. PLB priimtoje Lietuvių Chartoje rašoma: „Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.“ Ar šis įrašas dabartiniais globalizacijos laikais nepraradęs savo aktualumo?

LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas: Žinoma, kad nepraradęs aktualumo. Sakyčiau, šiais laikais jis ypač aktualus. Globalizacijos procesai kelia pavojų mažoms tautoms, ypač mažoms tautinėms bendruomenėms, kokia mes esame. Todėl turėtumėm būti labai sąmoningi, kas tokie esame, puoselėti savo tapatybę ir perduoti ateities kartoms. Kitaip išnyksime. Draugija padeda mūsų siekiuose.

I. G.: Ar žmonės noriai įsitraukia į Draugijos veiklą? Kodėl?

A. V.: Deja, šiuo metu nėra daug norinčiųjų jungtis į šią veiklą. Lenkijos valstybė po persiformavimo iš Liaudies Lenkijos į demokratinę mums, tautinėms mažumoms, numatė tam tikras veikimo formas. Mes daug nemąstydami pasidavėm tai valstybės politikai, taigi galim pastebėti, kad šiuo metu turime gausų būrį saviveiklininkų – šokėjų, dainininkų, kitokių artistų ir labai labai daug renginių. Jei tai atitinka mūsų poreikius – puiku. Tačiau apleidome vieną labai svarbų veiklos barą – organizacijų veiklą, kuri susijusi su atstovavimu įvairiose komisijose, teisės aktų analize, tiek teisinės bazės, tiek realios padėties įvertinimu. Tai nelengvas ir labai svarbus tautinių mažumų veiklos baras.

Kita vertus, seniau Draugija (taip paprastai žmonių vadinama Lenkijos lietuvių draugija) buvo ryšys su lietuvybe, dabar, kai už kelių ar keliolikos kilometrų yra laisva Lietuva, ta „ryšininkė“ žmonėms nebereikalinga.

Tačiau labai raginčiau kuo daugiau žmonių įsitraukti į LLD veiklą – visi esate labai reikalingi.

I. G.: Betgi kodėl turėčiau ateiti į susirinkimą? Kokia to prasmė?

A. V.: Tokiais pasirinkimais mes nulemiame mūsų ateitį. Jeigu, sakykim, Draugija iširtų, kas tuomet gintų mūsų, lietuvių, interesus? Organizacijos yra partnerės Vyriausybei sprendžiant klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis. Ne viršininkų ar viršaičių atsiklausiama, o draugijų. Taigi dalyvaudami Suvažiavime Jūs prisidėsite prie mums svarbių klausimų sprendimo. Kita vertus, dėl asimiliacijos ar migracijos keičiasi šio krašto demografinė padėtis – deja, mūsų, lietuvių, vis mažiau. Turim kiekvienas prisiimti atsakomybę už tai, koks bus šis kraštas ateityje. Turime numatyti kai kurių įvykių pasekmes ateičiai. Visi puikiai prisimename tą laikotarpį, kai lietuviai protestavo prieš pasienio užkardos įkurdinimą Punske. Manau, tada tautinis susitelkimas davė rezultatų, nes dabar, beveik po dviejų dešimtmečių, būtumėm matę anuometinių sprendimų pasekmes.

Dabar irgi yra aktualių klausimų, kuriuos reikia stebėti, analizuoti. Turiu omeny būsimą švietimo reformą. Reikia stebėti, kad likusios mūsų kelios mokyklos ir juolab mokiniai nenukentėtų. Tai svarbu.

Dar kartą raginu ateiti pirmiausia į minėtus rinkiminius susirinkimus ir dalyvauti š. m. lapkričio 12 d. LLD Suvažiavime.