Mokslo metų pabaiga „Žiburio” mokykloje. 2014 m.

Petras MAKSIMAVIČIUS

Seinų miesto taryba spalio 18 d. eilinį kartą nepritarė Seinų miesto vadovo Arkadiušo Novalskio (Arkadiusz Nowalski) pasiūlymui pradėti spręsti įsiskolinimo Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai klausimą. Skubos tvarka sušauktame tarybos posėdyje diskutuota keliais klausimais. Šį kartą pritarta sprendimui 30-čiai metų išnuomoti miestui priklausantį žemės sklypą, kuriame JAV kapitalo firma ketina įkurti jachtų statybos įmonę. Verslininkas deklaruoja, kad įkurtoje įmonėje darbą gali gauti apie 150 vietinių gyventojų. Šio klausimo svarstymas vos nepasibaigė verslininko pasitraukimu, kai tarpusavy konfliktuojančios miesto valdžios nesugebėjo priimti reikiamų sprendimų. Kiek šie planai yra realūs, kol kas sunku spręsti. Tačiau verta priminti, kad panašaus pobūdžio įmonės jau veikia Augustave ir prabangias jachtas sėkmingai eksportuoja net už Europos ribų.

Kitas klausimas svarstytas jau ne taip sėkmingai. Diskusijos priminė populiarų Lenkijos televizijos sekmadieniais transliuojamą serialą „Ranča“. Šiame seriale „auksinėmis“ mintimis jau tapo „viršaičio“ pasvarstymai apie nedarbo mažinimą. Jis nesutiko savivaldybėje įdiegti nedarbo mažinimo programos vien todėl, kad sumažinus nedarbą savivaldybė netektų centrinės valdžios finansinės paramos kovai su nedarbu. Panašiai diskutuota ir Seinų miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu.

Seinų miesto vadovas bandė tarybos narius įtikinti, kad delsimas spręsti įsiskolinimo Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai klausimą kiekvieną dieną didina skolą ir anksčiau ar vėliau miestui teks pakloti dar didesnę pinigų sumą. Šiuo metu skola viršija 2 mln. zlotų ir ji nuolat didėja, kadangi skaičiuojami įstatymais numatyti delspinigiai.

Seinų burmistras spalio 13 d. sutarė su Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose atstovais dėl galimo palankesnio delspinigių skaičiavimo metodo, kuomet tam tikrą laikotarpį delspinigių suma būtų didinama atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, kas leistų sumažinti ją keliais šimtais tūkstančių zlotų. Tačiau su sąlyga, kad taip sutaupytos lėšos bus skirtos Seinų ir Jonavos miestų bendro projekto įgyvendinimui.

Gana painiai pristatytam sumanymui Seinų miesto taryba nepritarė. Tačiau verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius diskusijos momentus. Diskutuojant dauguma tarybos narių leido suprasti, kad be galutinio teismo sprendimo jie net nelinkę diskutuoti apie skolos „Žiburio“ mokyklai grąžinimą. Abejojo, ar miesto užsakyto vidaus audito paskaičiavimai yra patikimi. Beje, Vysk. A. Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose jau kreipėsi į teismą ir paprašė tarpininkauti, kad kilęs ginčas būtų išspręstas bendru šalių susitarimu galbūt per 15 metų susikaupusią skolą grąžinti ne iš karto, bet per kelerius metus. Taigi pasiūlė ieškoti kompromiso ir sutarimo, kad gana didelė miesto įsiskolinimo suma neprivestų prie savivaldybės finansų griūties ir nesukeltų nereikalingo visuomenės susipriešinimo. Juk akivaizdu, kad teismui įpareigojus iš karto grąžinti daugiau kaip 2 mln. zlotų bus būtina taupyti, ypač miestui priklausančiose institucijose ar savivaldybės administracijoje. Dėl to didės žmonių nepasitenkinimas. Tačiau Seinų miesto taryba nesiėmė šio klausimo svarstyti. Nepritarė taip pat pasiūlymui sumažinti delspinigius ir taip sutaupius gana didelę pinigų sumą ją skirti Seinų ir Jonavos bendro projekto įgyvendinimui.

Ši diskusijos dalis buvo pati įdomiausia. Seinų vadovas argumentavo, kad tai vienintelis projektas, kurį Seinų miestas rengia su Lietuvos savivaldybe. Pasak jo, nuolatiniai konfliktai mūsų miesto savivaldybėje privedė prie to, kad kitos Lietuvos savivaldybės nenori turėti reikalų su Seinais, kadangi laiko juos nepatikimu partneriu. Be to, siūlomas projektas visapusiškai naudingas miestui, kadangi gali sumažinti jo įsiskolinimą mokyklos atžvilgiu. Sutaupyti pinigai būtų panaudoti savam 15 proc. įnašui į projektą, pagerėtų miesto įvaizdis Lietuvoje ir galiausiai Seinai gautų apie 1 mln. zlotų europinių lėšų. Seinų burmistras pristatė ir sumanymą, kaip tas lėšas panaudoti. Projektas numato paramą verslumo mieste plėtrai, o konkretus rezultatas būtų Seinų savivaldybės pastato remontas, kokio jis nematė jau daugiau kaip 40 metų. Tai neįtikino daugumos tarybos narių. Galima buvo išgirsti įdomių argumentų. Pavyzdžiui, tokių, kad projekte numatyta įkurti (ES lėšomis) naujas darbo vietas, o tokiu atveju „teks mokėti algas naujiems darbuotojams“. Kitas argumentas – pradėjus savivaldybės pastato remontą, darbuotojai negalės remontuojamose patalpose dirbti, bus iškelti į kitus savivaldybei priklausančius pastatus, todėl nukentės tiek darbuotojai, tiek interesantai, kuriems reikės susirasti naujose patalpose sėdinčius darbuotojus. Kaip tokiu atveju iškeisti remontuojamame kabinete grindis, neišnešus baldų ir nepaprašius darbuotojo išeiti į koridorių – nieks nesiėmė svarstyti.

Kokios išvados? Paprasčiausiai būtų parašyti – liūdnos. Neseniai dar atrodė, kad Seinų miestas savo istorijoje jau ne kartą pasimokė, kuo baigiasi tuščias „politikavimas“ ir tarpusavio intrigos. Paskutinė katastrofiškai pasibaigusi buvo miesto valymo įrenginių statybos byla. Tai dėl šios blogai suplanuotos ir įgyvendintos investicijos Seinų skolos negrąžintos jau kelis dešimtmečius. Atsimenu, kaip 1995 metais, kai vyko „Lietuvių namų“ pastato statyba, tuometiniai vietos politikai pasididžiuodami pabrėždavo, kad Seinuose kyla pats moderniausias ir gražiausias objektas. Ne, ne apie „Lietuvių namus“ kalbėjo. Didžiavosi kylančiu dideliu miesto nuotekų valymo rezervuaru ir prie jo statomais administraciniais pastatais. Ar istorija vėl pasikartos?