Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė

2016 metų spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse, Seinuose ir Punske, vyko Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro suorganizuotos metodinės dienos „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“, skirtos Lietuvos ir Lenkijos lietuviškų mokyklų bendruomenėms. Renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų bei 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai ir mokyklų vadovai. Metodinių dienų tikslai – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros židiniais, tautinių tradicijų puoselėjimo gerąja patirtimi – išsipildė su kaupu.

Vykdami į Seinus, aplankėme lietuvių karių, žuvusių 1920 m. kovose už Lietuvos laisvę, kapus. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas Tadas Bagdonavičius papasakojo, kaip mokyklos mokiniai ir mokytojai prižiūri šiuos kapus, supažindino su Seinų istorija, knygnešių veikla, čia veikusia kunigų seminarija, papasakojo apie žymius jos ugdytinius, tokius kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Kudirka. Seinų seminariją baigė arba joje mokėsi daugiau nei 80 žinomų mokslininkų, rašytojų, filosofų, visuomenės veikėjų. Aplankėme Seinų Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurioje palaidotas Antanas Baranauskas.

Metodinių dienų dalyvius šiltai priėmė ir apie Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos veiklą papasakojo jos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jis pabrėžė, kad „Žiburio“ tikslai – kelti lietuvio prestižą šiame krašte, suvokti savo tapatybę, ugdyti sąmoningą lietuvį – Lenkijos pilietį. Mokytojai apsilankė modernioje, jaukioje mokykloje, susipažino su švietimo sistema, metodais. Čia vyko kūrybinis seminaras, kuriame gerąja patirtimi pasidalino Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Klaipėdos r. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro, Kauno tautinės kultūros centro atstovai. Etnografinių regionų sampratą pristatė Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas.

Vakare Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namuose“ vyko vakaronė „Etnografinių regionų ratu“. Koncertavo Punske įsikūrusios Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (pirmininkė Aldona Vaicekauskienė) mokinių kapela „Šalcinukas“, sutartinių giedotojos „Saulalės“, etnografinis ansamblis „Gimtinė“ (kolektyvų vadovė Angelė Bapkauskienė). Pamatėme, kaip Punsko krašto žmonės švenčia kalendorines šventes. Vakaronėje grojo ir visus šokti, dainuoti kvietė tautiniais drabužiais pasipuošusi Virginija Stunžėnienė (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokytoja, Domeikavos folkloro ansamblio „Seklyčia“ dalyvė). Vakaronės dalyviai, sustoję komandomis, gyva vorele rankomis mezgė mokytojos Zitos Kumpelienės (Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokytojos) sukurtą „Mezgimą kitaip“. Žaidimą „Apėjo sauliutė“, kurį sukūrė Vilniaus Senvagės gimnazijos mokiniai, pristatė ir išmokė žaisti tautiniais drabužiais pasipuošusi gimnazijos mokytoja Rūta Čėsnienė.

Spalio 28 d. pakeliui iš Seinų į Punską klausėmės Rūtos Burdinaitės (Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokytojos) pasakojimo apie lietuvių istoriją Punsko krašte, stabtelėjome prie Vidugirių pagrindinės mokyklos, rugsėjį paminėjusios 100-mečio jubiliejų, prie Vidugirių bažnyčios, reikšmingos krašto istorijai, lankėmės Punsko buities muziejaus sodyboje, stengėmės suprasti lietuvių atkaklumą, akimis palydėjome jau uždarytas lietuviškas mokyklas…

Punske aplankėme muziejų „Senoji klebonija“ (muziejaus įkūrėja Aldona Vaicekauskienė; šiuo metu muziejų padeda globoti Anastazija Sidarienė, ilgametė Navinykų pagrindinės mokyklos direktorė), Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, kuri sužavėjo lietuviškų tautinių juostų ornamentų puošyba, kitais lietuvybės ženklais, puoselėjamais kun. Mariaus Talučio, Juozo Vainos etnografinį muziejų, įsikūrusį Punsko lietuvių kultūros namuose, kurio istoriją papasakojo muziejininko duktė. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos įkurtame tautodailės amatų centre „Šimtavirvis“ pamatėme, kaip senųjų amatų (audimo, pynimo, rišimo, medžio drožinėjimo, karpinių ir kt.) mokosi jaunoji Lenkijos lietuvių karta.

Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje metodinių dienų dalyvius šiltai pasveikino direktorius Jonas Vydra (buvęs Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas). Pranešimą „Etninė kultūra mokyklos bendruomenės gyvenime“ skaitė Aldona Vaicekauskienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė. Ji supažindino su Punsko lietuvių rengiamomis tradicinėmis šventėmis, papasakojo apie savo, kaip dailės bei technologijų mokytojos, 40 metų etnokultūrinę veiklą ir patirtį, perduodant etnokultūrines vertybes Punsko mokyklose. Vertėtų paminėti, kad šią vasarą Seinuose bei Punske kartu su Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) buvo vykdomas bendras projektas „Etnokultūra bei tautodailė“. Irena Marcinkevičienė, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus, rugsėjį paminėjusio 60-mečio jubiliejų, direktorė, pristatė vienintelės Lenkijoje vidurinės mokyklos lietuvių dėstomąja kalba tradicijas, pasiekimus, gerąją patirtį.

Didelio susidomėjimo sulaukė Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos paskaita „Gimtoji kalba ir tarmė kaip tautinio tapatumo ženklai kitos kultūros aplinkoje“. Daktaras išskyrė net 14 atskirų Lietuvos plotų, kuriuose yra daugiau nei 100 šnektų. Retoriškai nuskambėjo klausimas: „Ar susikalbėtų iš skirtingų vietų tie patys žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai ar dzūkai?“ Pranešimą tema „Tradicijų (ne)laisvėje: savi ir svetimi kultūros ženklai“ skaitė dr. Zita Nauckūnaitė, Ugdymo plėtotės centro Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja. Viktoriną „Pažink mano kraštą Mažąją Lietuvą“, kurią daugiau nei dešimtmetį rengia Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Mažosios Lietuvos regionui vadovė Regina Jokubaitytė, pristatė etninės kultūros ugdytojų metodinio būrelio prie Šilutės r. savivaldybės pirmininkė, Šilutės r. Juknaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, folkloro ansamblio „Skalviai“ vadovė, LEKUS valdybos narė Rasa Gailiuvienė. Ji pasidalino mokyklos mokinių ir mokytojų gerąja patirtimi, puoselėjant etninę kultūrą (mokykla pasirinkusi etnokultūros kryptį), pristatė bendradarbiavimo rezultatus – etninės kultūros reikšmė, formuojant bendruomenės tradicijas, elgesį ir etiketą. Vilniaus Senvagės gimnazijos atstovės direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Lebednikaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė bei teatro vyresnioji mokytoja Rūta Čėsnienė pristatė gimnazijos projektą „Auginu giminės medį“. Apie etninės kultūros gyvastį Lietuvoje kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas Virginijus Jocys.

Metodinės dienos buvo naudingos dalyvavusiems tiek profesiniu, tiek pažintiniu, tiek ir bendravimo, naujų bendradarbiavimo galimybių aspektais. Jose aktyviai dalyvavo, dalinosi savo gerąja patirtimi LEKUS nariai Rasa Gailiuvienė, Gražina Kepežinskienė, Virginija Vitunskaitė, Reda Vokietaitienė, Zita Kumpelienė, Dalė Markutienė, Laima Bandalevičė, Virginijus Jocys, Rūta Čėsnienė. Dėkojame Lenkijos lietuviškų mokyklų bendruomenėms, ŠMM ir UPC už puikiai surengtas metodines dienas etnokultūros ugdytojams: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, įvairių dalykų mokytojams, etninę kultūrą integruojantiems į ugdymo procesą, etninės kultūros savaitės mokykloje organizatoriams, metodinės veiklos kuratoriams.