LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas

Skaityta LLD suvažiavime Seinuose 2016-11-13 d.
Algirdas Vaicekauskas

Lenkijos lietuvių draugija, tai seniausia Lenkijoje veikianti lietuvių organizacija. Kitais metais ji minės 60 metų jubiliejų. Draugijos veiklos pagrindinis tikslas – lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimas, sritys – leidyba, švietimas ir kultūra. Veiklos kryptis nusakė XVII LLD suvažiavimas, vykęs 2012 m. vasario 25 d. Seinuose.

XVII Lenkijos lietuvių draugijos suvažiavimas:

1) konstatavo, kad tautinės mažumos savimonės ir tapatybės išlaikymo garantas yra švietimas, todėl:

– pabrėžė, kad visavertį Lenkijos lietuvių jaunimo ugdymą užtikrina tik mokykla lietuvių dėstomąja kalba, ir skatina visus lietuvių bendruomenės narius leisti vaikus į tokias mokyklas;

LLD valdyba savo veikla, per radijo, televizijos laidas, „Aušroje“ nuolat skatina visuomenę rinktis lietuviškas mokyklas, jas stiprinti ir remti. Manome, kad per paskutinę Lenkijos švietimo reformą Lenkijos lietuviai labai daug neteko. Ypač skaudžiai išgyvenome lietuviškų mokyklų uždarymą. LLD valdyba vienareikšmiai rėmė kiekvienos lietuviškos mokyklos išsaugojimą, manydama, kad tai yra ir švietimo, ir kultūros židiniai.

– konstatavo, kad dabartinis švietimo finansavimo modelis Lenkijoje nepakankamai užtikrina mokyklų tautinių mažumų dėstomąja kalba išlaikymą, todėl nutarė kreiptis į Lenkijos edukacijos ministeriją, kad jis būtų atitinkamai pakeistas;

– nurodė, kad lietuviškos mokyklos nepakankamai aprūpintos kokybiškais vadovėliais, todėl būtina rūpintis jų rengimu bei finansavimu;

Švietimo srityje Draugijos veikla buvo labai aktyvi. Draugijos pirmininkas ir valdybos nariai aktyviai dalyvavo posėdžiuose tiek su Lenkijos, tiek su Lietuvos politikais ir kitais asmenimis, kur buvo kalbama apie mūsų švietimą.

Noriu paminėti kai kuriuos svarbius aspektus. 2012 m. buvo sudaryta darbo grupė lietuvių švietimo problemoms spręsti. Į jos sudėtį įėjo Lenkijos vyriausybės, savivaldybių, Centrinės egzaminų komisijos, kuratorijos ir lietuviškų organizacijų atstovai. Paskutinis grupės posėdis įvyko 2013 m. gegužę. Šiuo metu ruošiantis naujai švietimo reformai, būdamas Lenkijos vyriausybės ir tautinių mažumų bendrosios komisijos narys, išsakiau nuomonę, kad darbo grupę būtina atkurti.

Per tą laikotarpį pavyko išsiderėti, kad būtų papildomas finansavimas mokykloms, kur mokoma tautinės mažumos kalba. Šiuo metu tai yra 40 proc. priedas.

Kalbėta ne tik apie finansavimą, bet ir apie vadovėlių leidybą, tiksliau – vadovėlių trūkumą, mokinių laikomų valstybinių egzaminų (ir patikrų) užduočių vertimų į lietuvių kalbą prastą kokybę.

Reikia pasakyti, kad tos problemos, apie kurias mes kalbėjome prieš ketverius metus, yra aktualios ir šiandien, nes švietimas – tai procesas, ir kiekvienas įstatymo pakeitimas turi įtakos ir mūsų švietimui. Kaip žinome, Lenkijoje vėl ruošiama švietimo reforma. Be abejo, tai turės įtakos ir mūsų likusioms kelioms mokykloms, todėl turime būti ypač budrūs, kad nepatirtume daugiau netekčių.

Pas mus lankėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas Valeibekas, kuriam buvo išsakytos visos lietuvių problemos, tarp kitko, švietimo, Berznyko klausimas, ir apskritai aptarta Lenkijos lietuvių padėtis. Kiek žinau, ESBO pateikė pastabas Lenkijos vyriausybei dėl mūsų padėties.

– nutarė kreiptis į atitinkamas institucijas, kad Lietuvos istorijos ir geografijos konkursai būtų pripažinti kuratorijos lygmeniu;

Šiuo klausimu buvo nemažai padaryta, tačiau jis vis dar neišspręstas. Gal vertėtų kreiptis į Mokytojų tobulinimosi centro lietuvių kalbos metodininkę, kad ji pratęstų ir užbaigtų šį darbą.

– skatina Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokinius ir mokytojus steigti mokykloje LLD skyrių;

Toks skyrius įsteigtas 2012 m. Ačiū Rūtai Burdinaitei. Tačiau, mūsų žiniomis, jam trūksta idėjų veiklai. Tai nieko baisaus, svarbu, kad jaunimas dalyvauja mūsų suvažiavime, klausosi, mokosi.

2) atkreipė dėmesį į Lenkijos lietuvių teisių, taip pat religinių, ribojimą ir pažeidimus bei tautinės nesantaikos ir priešiškumo skatinimo atvejus ir nutarė:

– įpareigoti LLD valdybą kreiptis į atitinkamus organus, kad būtų sugrąžintas lietuviams Seinų apskrities viršininko pavaduotojo postas ir kad kandidatas į šį postą būtų derinamas su lietuvių organizacijomis;

Turiu pasakyti, kad įvyko ne vienas susitikimas šiuo klausimu su politikais ir visi dar kol kas prisimena, kad Seinų apskritis buvo steigiama su mintim apsaugoti lietuvių interesus. Pavaduotojo postas priklausytų lietuviams. Kol kas taip yra, bet čia noriu pažymėti, kad labai svarbi mūsų visų laikysena organizacijų atžvilgiu. Manau, kad niekas nepaisys šito susitarimo, jeigu mes patys nestiprinsime savų organizacijų ir nedalyvausime jų veikloje. Arba jas ignoruosime. LLD veikla yra visuomeninė, LLD neturi tiesioginių galių paveikti vieno ar kito viršininko sprendimą, tačiau būdami išrinkti ir atstovaudami lietuvių daugumai kartais galime daug ką padaryti. Todėl labai svarbu, kad mes patys gerbtume savo organizacijas.

– dėti pastangas, kad iš Berznyko kapinių dingtų paminklai ir simbolika, žeidžianti Lietuvos ir lietuvių orumą bei skatinanti tautinę nesantaiką;

Šiuo klausimu LLD valdyba labai daug dirbo. Apie tai rašyta „Aušroje“ ir Lietuvos žiniasklaidoje, buvo kalbama susitikimuose su Palenkės vaivada, taip pat Vyriausybės ir tautinių mažumų bendrojoje komisijoje, nors ir nebuvo planuota vizito programoje, pasisekė nuvežti Lenkijos Seimo Tautinių mažumų komisijos narius į Berznyko kapines ir vietoje pristatyti klausimą. Taip pat kartu su Lenkijos lietuvių bendruomene kreipėmės į Vatikano nuncijų Varšuvoje. Šis klausimas aptariamas kiekvienąkart susitinkant su Lietuvos politikais, tačiau iki šiol nežinome jų pozicijos. Esame dėkingi Seinų apskrities tarybos nariui Antanui Baudžiui, kad šį klausimą kelia Seinų apskrities taryboje.

Kadangi iki šiol paminklų klausimas neišspręstas, raginu visus LLD suvažiavimo delegatus prisidėti prie jo sprendimo. O daryti tai galim paprastai, t. y. visų pirma lankydami Berznyke palaidotų Lietuvos savanorių kapus, kad lenkai matytų, jog šis klausimas neužmirštas ir mums svarbus.

– kelti lenkų visuomenės netolerancijos lietuvių atžvilgiu klausimą, viešinti tokios netolerancijos atvejus;

Policijos duomenimis, nėra registruotų jokių netolerancijos lietuvių atžvilgiu atvejų. Ar jų iš tikrųjų nėra, ar apie juos nepranešame, neaišku, tačiau faktas yra toks.

– siekti, kad Seinų ir kitų parapijų lietuviškuose kaimuose kalėdotų lietuvis (arba lietuviškai kalbantis) kunigas ir kad kitais būdais nebūtų pažeidinėjamos lietuvių religinės teisės;

Reikia pasidžiaugti dabartine padėtimi sielovados srityje. Seinų ir Punsko parapijose turime kunigus iš Lietuvos Marių Talutį ir Petrą Gucevičių, kurie puikiai patarnauja lietuviams, angažuojasi jų gyvenime, dirba su mokykliniu jaunimu, kiekvieną sekmadienį galime pasiklausyti įkvepiančių, moralę ir tautiškumą keliančių pamokslų. Ačiū jiems. Taip pat reikia pripažinti, kad šių parapijų klebonai geranoriškai žiūri į lietuvius. Tarkim, Seinuose rengiant signataro Justino Staugaičio 150-ųjų gimimo metinių minėjimą ir „Šaltinio“ spaustuvės 110-ojo jubiliejaus minėjimą Seinų klebonas buvo vienas iš organizatorių, jo dėka galėjome šiuos įvykius paminėti istorinėse seminarijos ir Vyskupų rūmų patalpose.

Mišios lietuvių kalba taip pat atnašaujamos Smalėnų parapijoje, Suvalkuose ir Varšuvoje. Nebūkime abejingi ir dalyvaukime tose Mišiose.

– siekti, kad ne tik Punsko, bet ir kituose valsčiuose gyvenantys lietuviai galėtų naudotis Tautinių ir etninių mažumų įstatymo privalumais;

Vyriausybės ir tautinių mažumų komisijoje, kurioje man teko garbė atstovauti lietuviams, ne kartą buvo keliamas klausimas, kad Vyriausybė prisidėtų prie tautinių mažumų paskatinimo naudotis Tautinių mažumų įstatymo privalumais, t. y. leisti vaikus į tautinių mažumų mokyklas, susigrąžinti savo pavardžių originalią rašybą, iškabinti dvikalbius vietovių ir gatvių pavadinimus, įvesti tautinės mažumos kalbą kaip pagalbinę savivaldybių įstaigose. Vyriausybė ėmėsi žingsnių ir išleido lankstinukus, kuriais skatina visuomenę leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. Gaila, kad tie lankstinukai pateko ne į tą aplinką, kur turėtų. Daug jų, pavyzdžiui, atsiųsta „Žiburio“ mokyklai, o „Žiburio“ bendruomenės skatinti rinktis lietuviškas mokyklas jau nereikia – jie pasirinkę.

3) pabrėžė lietuviško žodžio, kultūros, saviveiklos ir istorinės atminties išlaikymo svarbą ir nutaria:

– remti saviveiklą kaimuose, pagal galimybes aprūpinant specialistais;

LLD valdyba nesulaukė nei iš vieno kaimo prašymo paremti jų saviveiklą. Tokią veiklą remiame Suvalkų mieste. Apie Suvalkų skyriaus veiklą papasakosiu atskirai.

– remti lietuviškų kaimų monografijų rengimą ir leidybą;

Leidyba – apskritai viena svarbesnių LLD veiklos sričių. Leidžiame periodinius leidinius „Aušra“, „Aušrelė“, Suvalkų skyrius – „Suvalkietį“. Iki šių metų išėjo Navinykų, Vaitakiemio, Valinčių, Klevų kaimų monografijos. Planuojama leisti ir kitas. LLD leidžia taip pat poezijos rinkinius, knygas mūsų krašto istorijos temomis.

– rinkti informaciją ir pagerbti savanorius, partizanus bei kitus Lietuvai ir lietuvybei nusipelniusius veikėjus mūsų krašte;

Daug šioje srityje dirba LLD priklausančios „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis. Ačiū jam. Kuria filmus apie partizanus, leidžia istorinį leidinį „Terra Jatwezenorum“.

– siekti, kad lietuviškos televizijos laidos, transliuojamos per Balstogės televiziją, būtų matomos Seinų ir Punsko krašte;

Šios laidos tiek Punske, tiek Seinuose, tiek Suvalkuose šiuo metu matomos.

– užtikrinti LLD Suvalkų skyriaus išlaikymą LLD lėšomis nuo 2013 m.;

Nuo 2013 metų LLD Suvalkų skyriaus būstinė yra išlaikoma Lenkijos lietuvių draugijos lėšomis.

Ilgus metus suvalkiečiams talkino Gediminas Kraužlys, vadovaudamas jų chorui „Ančia“. Ačiū vadovui, skyrusiam savo jėgas ir laiką. Šiuo metu suvalkiečiams talkina Vytautas Batvinskas.

4) atkreipia dėmesį į teisingos ir visapusiškos informacijos apie Lenkijos lietuvių reikalus skleidimo svarbą ir nutaria:

– įpareigoti LLD valdybą parengti Lietuvos valdžiai memorandumą, kuriame būtų išdėstyta Lenkijos lietuvių pozicija švietimo srityje bei tautinių ir religinių teisių pažeidimo atvejai, tarp kitko, užsimenant apie tautinę nesantaiką skatinančius lenkiškus paminklus Berznyko kapinėse, kad Lenkijoje akredituoti Lietuvos diplomatai apie Lenkijos lietuvių reikalus kalbėtų viena kalba;

Lenkijos lietuvių draugijos valdyba susitikimuose su Lietuvos politikais nuolat kalba apie Lenkijos lietuvių problemas. Jos taip pat pateikiamos raštu beveik prieš kiekvieną Lenkijos ir Lietuvos politikų susitikimą. O ką kalba Lietuvos diplomatai – ar viena kalba, ar skirtingai – mes nežinome ir negalime žinoti, tačiau tiesa ta, kad kartais pasigendame vienareikšmės ir aiškios Lietuvos pozicijos kai kuriais mūsų visuomenei svarbiais klausimais.

LLD valdybos veikla neapsiribojo nuotarmių įgyvendinimu. Mes dirbome kasdienį, nuolatinį darbą. Rengėme kultūrinius renginius: Vaikų teatrų festivalį, lietuvių kalbos, dailiojo žodžio, Lietuvos geografijos ir istorijos konkursus, sąskrydį, Jonines, Poezijos pavasarį, Dariaus ir Girėno žūties metinių minėjimą Soldine, Žolines, Klojimo teatrų festivalį, Vėlines. Kaip minėjau, leidome periodinius leidinius ir knygas. Jau 11 metų Lenkijos lietuviams atstovauju Lenkijos vyriausybės ir tautinių mažumų komisijoje, pastoviai susitinkame su Lietuvos ir Lenkijos politikais, žinybų atstovais.

LLD valdybai šią kadenciją priklausė Asta Pečiulienė, Danutė Valukonytė, Petras Maksimavičius, Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Irena Gasperavičiūtė, Eugenija Pakutkienė. Ačiū jiems už bendrą veiklą. Draugijoje dirba „Aušros“ redakcija: Irena Gasperavičiūtė, Petras Vitkauskas, Jurgita Stankauskaitė, Petras Maksimavičius, Birutė Burdinaitė-Ołów, Aldona Jonušonytė, buhalterė Petronėlė Vydrienė, atsakinga už projektus Jūratė Žukauskaitė. Ačiū už darbą.

Dėkoju mokyklų vadovams, mokytojams, Punsko kultūros namų direktorei ir darbuotojams, A. Baranausko fondo tarybos pirmininkei Jolantai Janušonytei ir valdybos pirmininkei Danutei Valukonytei, „Lietuvių namų“ vadovybei ir darbuotojams, „Aušros“ leidyklos direktoriui ir darbuotojams, Punsko viršaičiui Vytautui Liškauskui ir visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie lietuvybės išsaugojimo mūsų krašte, už bendradarbiavimą rengiant renginius, posėdžius.