Prof. dr. Rimantas Balsys

Pranešimas, skaitytas minint Punsko LKN 60 metų jubiliejų

Prieš pradedant kalbėti užsibrėžta tema, derėtų aptarti ir susitarti dėl tiek pavadinime, tiek ir pačiame pranešime vartojamų terminų. Turiu omenyje lietuvybę ir savo reikšme artimas ar identiškas leksemas.

Internetinis žodynas (Zodynas.lt) lietuvybę apibrėžia taip: 1) lietuviškumas, 2) skolinys iš lietuvių kalbos, lituanizmas (žr. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/l/lietuvybe). Taip pat šis žodis aiškinamas ir akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ VII, 449). Lietuviškumas, to paties žodyno išaiškinimu, reiškia tiesiog tai, kas yra lietuviška, t. y: 1) kaip lietuvių, panašus į lietuvių, 2) lietuviams būdingas, 3) lietuvių kilmės, 4) Lietuvoje vartojamas, 5) lietuvių gyvenamas, jiems priklausantis, 6) lietuvių (LKŽ VII, 450–451).

Lietuviškumas, lietuvybė neatsiejami nuo lituanistikos, t. y. nuo mokslinių tyrimų, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raida, paveldas ir dabartis. Nepaisant terminų panašumo, koreliacijos, sąsajų, lietuvybė ir lituanistika, kaip bebūtų keista ir net gaila, šiandien yra skirtinguose lygmenyse, dėl to skirtingai ir vertintinos.

Teisinė bazė. Ir lietuvybei, ir lituanistikai ji palanki.

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. 42 straipsnis: Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga).

2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

3. Regionų kultūros plėtros 2011–2020 metų programa (žr. http://alkas.lt/wp-content/uploads/2011/06/Regionu-programa1.pdf).

4. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 15-344).

5. Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283042&p_query=&p_tr2=).

6. Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (žr. http://ec.europa.eu/lietuva/abc_of_the_eu/duk/europe_2020/index_lt.htm).

7. 2010 m. gegužės 10 d. Europos Tarybos išvados dėl kultūros reikšmės regionų ir vietos vystymuisi (žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0015:0018:LT:PDF) ir t. t.

8. Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 306).

9. Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1372).

10. Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Ir dar daugybė kitų, priimtų XX a. pab.–XXI a. Visuose (arba bent jau daugelyje) lituanistika įvardijama kaip prioritetinė mokslo kryptis.

Tikslai

1. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos kai kurie (esminiai) siekiniai

5.2. Lietuvos kultūros politika stokoja gebėjimų plėtoti krašto kultūrą taip, kad reikšmingos nacionalinio paveldo vertybės rastų dermę su europinės kultūros vertybėmis. Dėl to ir toliau išlieka aktualios šios strateginės Lietuvos visuomenės reikmės: spartinti demokratinės pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimąsi; plėtoti nacionalinę kultūrą, kuri būtų atvira tautos, Europos ir pasaulio vertybėms, kultūrų dialogui, pajėgtų išsaugoti ir stiprinti tautines tradicijas globalizacijos ir sociokultūrinės integracijos sąlygomis; užtikrinti etnokultūrinį tapatumą ir istorinį tęstinumą.

5.3. <…> daugiau dėmesio būtina skirti savimonę ir patriotizmo nuostatas ugdančių literatūros ir tautosakos kūrinių tyrimams, plačioms istoriografinėms sintezėms, kurios būtų grindžiamos intelektine analize ir atitiktų šiuolaikinį pasaulinį lygį. Lietuvos istorijos sintezė apibendrintų Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo ir tautinės savimonės savitumus, atskleistų Lietuvos indėlį į pasaulio kultūrą, pakeltų ir įtvirtintų valstybinio pilietinio mąstymo lygį, koreguotų užsienio istorikų koncepcijas, formuotų objektyvesnį požiūrį į Lietuvos valstybės praeitį ir dabartį. Naujos mokslo žinios, gautos plėtojant lituanistikos mokslinius tyrimus, būtų ypač svarbios nacionalinių ir tarptautinių interesų dermei šiuolaikiniame pasaulyje užtikrinti.

5.4. Lietuvių tautos kultūros vertybėms (tai viena iš svarbiausiųjų lituanistikos mokslinių tyrimų sričių) suvokti būtini išsamūs lietuviškojo mentaliteto tyrimai, t. y. folkloro, mitologijos, etnologijos ir kultūros istorijos šaltinių tyrimai, susieti su kalbotyros, istorijos mokslais, archeologija. Šiuolaikinių skaitmeninių technologijų panaudojimas garantuotų ne tik minėtų šaltinių išsaugojimą ateities kartoms ir prieinamumą visuomenei, bet ir padėtų šaltinius sparčiau atpažinti (identifikuoti), juos tirti. Itin svarbus vaidmuo čia būtų skiriamas moderniosios folkloristikos ir kultūrinės antropologijos studijoms ir šiuolaikinei mitologijai, tiriančiai lietuvių pasaulėvaizdį, kuris susiformavo tradicinėje visuomenėje ir nulėmė specifines kultūrines, lingvistines ir etnografines raiškas.

2. Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metų kryptys (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1372)

Pagrindiniai siekiniai

Konstatuojama: 2. Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, taip pat visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge.

Prioritetinės lituanistikos mokslinių tyrimų temos:

1. Baltistiniai kalbų, kultūrų ir mitologijų tyrimai.

2. Bendruomeniškumo ir socialinės sąveikos istoriniai ir sinchroniniai tyrimai.

3. Dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos.

4. Elektroninių medijų iššūkiai lietuvių kalbai ir Lietuvos kultūrai.

5. Etniškumų kaita ir raiška šiuolaikinėje Lietuvoje.

6. Globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai.

7. Humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos.

8. Lietuvių sąmoningumo istorija.

9. Kultūrinės atminties ir tapatumų sąveikos tyrimai.

10. Krikščionybės įtaka Lietuvos visuomenei ir kultūrai.

11. Lietuvos filosofinės, politinės ir teisinės minties raida.

12. Lietuvos menų sociokultūriniai tyrimai.

13. Lietuvos raštijos tekstologiniai tyrimai ir edicija.

14. Naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos.

15. Lituanistikos paveldo svetur sisteminės paieškos ir tyrimai.

16. Migracija ir diaspora.

17. Modernizacijos procesai Lietuvos visuomenėje nuo Apšvietos iki šių laikų.

18. Paradigminės medijų transformacijos: raštas, spauda, elektroninė terpė.

19. Sociokultūriniai pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

20. Urbanizacija ir urbanizuota visuomenė Lietuvoje.

21. Vizualiosios kultūros plėtra.

3. Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa

Ji yra Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme įteisinto lituanistikos prioriteto įgyvendinimo priemonė.

Sąvoka: Lituanistiniai moksliniai tyrimai – moksliniai tyrimai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, tautos ir kalbos dabartis ir raida, Lietuvos kultūros ir gamtos paveldas.

9. Programos tikslas – plėtoti fundamentinius ir taikomuosius lituanistinius mokslinius tyrimus, skatinti lituanistikos atsinaujinimą ir tarptautiškumą, šiuolaikinių tyrimų instrumentų įsisavinimą, reagavimą į pokyčius visuomenėje naujomis žiniomis ir idėjomis, lituanistinio paveldo saugojimą, plėtoti ir stiprinti lituanistinių mokslinių tyrimų sklaidą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, populiarinti lituanistinių tyrimų rezultatus visuomenėje.

Pagrindinės lituanistinių mokslinių tyrimų tematikos:

1. lietuvių kalbos paveldo, raidos ir dabarties tyrimai (baltų kalbų tyrimai, lietuvių kalbos ir raštijos istorija, dabartinės kalbos vartosena ir kitimas, kalbinės nuostatos, kalbos vartojimas tradicinėse ir naujosiose medijose bei skaitmeninėse terpėse);

2. lietuvių literatūros tyrimai (lietuvių literatūros istorija, šiuolaikinės lietuvių literatūros procesai, lietuvių literatūros tyrimų teorinės ir metodologinės problemos);

3. Lietuvos kultūros paveldo tyrimai (priešistorė, krikščionybės įtaka Lietuvos kultūrai, filosofinės, mokslinės, politinės ir teisinės minties raida, kultūrinė atmintis ir tapatumas, Lietuvos kultūros paveldas išeivijoje);

4. etniškumo tyrimai;

5. Lietuvos visuomenės raidos tyrimai (sociokultūriniai pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, naujųjų ir naujausiųjų laikų transformacijos, urbanizacija ir urbanizuota visuomenė Lietuvoje, bendruomeniškumo ir socialinės sąveikos diachroniniai ir sinchroniniai tyrimai);

6. Lietuvos valstybės raidos tyrimai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos raida);

7. Lietuvos menų ir vizualiosios kultūros tyrimai;

8. Lietuvos gamtos paveldo tyrimai (tyrimais paremta lituanistinė gamtos paveldo terminija, gamtinės aplinkos įtaka Lietuvos kultūrai, gamtos diskursas kultūroje, Lietuvos kraštovaizdžio raida);

9. kiti lituanistikos raidai svarbūs tyrimai.

Rezultatai

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, per 25 metus atlikta nemaža lituanistikos darbų. Pažymėtina Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos veikla. Baigtas leisti daugiatomis Lietuvių kalbos žodynas (20 tomų ir internetinis variantas www.lkz.lt).

Lituanistikos plėtros programos lėšomis iki 2014 metų išleista daugiau kaip 200 knygų, tarp jų per 80 monografijų, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, per 60 lituanistinių šaltinių, taip pat publikuota žodynų, filosofinio palikimo vertimų, lietuvių autorių darbų vertimų į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidinių, atlasų, mokslinių parodų katalogų ir kt. Tarp svarbiausių rezultatų minėtini tęstiniai mokslinių tyrimų ir sklaidos projektai (toliau – projektai): Lietuvos Metrikos, Lietuvių liaudies dainyno, Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltinių, Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas, Lietuvos istorijos sintezės, Ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformacijos šaltinių, Baltų kalbų skaitmeninio atlaso rengimas ir leidyba, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis, Lotynų–lietuvių kalbų žodyno duomenų bazė, Lietuvių tautosakos rankraštyno skaitmeninimas. Sėkmingai užbaigti inovatyvūs tarpdisciplininiai tyrimai „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“, „Lietuvių vaikų kalba: įtakos ir tendencijos“, parengti stambūs „Lietuvos diplomatijos istorijos“, „Lietuvos politinės minties antologijos“, „Lietuvos sakralinės dailės“ ir kt. Finansuota pagrindinių periodinių lituanistinių mokslo žurnalų leidyba, tarptautinė lituanistinių mokslinių tyrimų sklaida (tarptautinės konferencijos, Lietuvos tyrėjų mokslinės ekspedicijos Lietuvoje ir komandiruotės į archyvus bei tarptautinius tyrimų centrus).

Pradėjo funkcionuoti pirmieji lietuvių kultūros šaltinių elektroniniai sąvadai – integralios duomenų saugyklos. Viena iš jų – „Aruodai“ (www.aruodai.lt), apimsiantys visų lietuvių etninės kultūros sričių – kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos ir istorijos – šaltinius.

Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama, 2006–2008 metais sukurta tarptautinė mokslinė lituanistikos publikacijų duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje laikomos ir tarptautiniu mastu tapo prieinamos ekspertų atrinktos svarbiausios Lietuvos periodinių mokslo leidinių publikacijos. Ši bazė sudaro sąlygas ne tik plačiau paskleisti reikšmingas lituanistikos publikacijas, bet ir išsamiau pristatyti pasauliui šios srities Lietuvos mokslinį potencialą.

(Bus daugiau)