Asta Pečiulienė, www.punsk-kultura.pl

ASTA PEČIULIENĖ

Sakoma, kad kuo žmogus vyresnis – tuo laikas greičiau bėga. O iš tiesų tas laikas visiems vienodai bėga, visiems po lygiai metai ritasi ant pečių. Gal tik kuo žmogus vyresnis – tuo lėtesni jo „apsisukimai“, jis neturi tiek energijos, vikrumo ir gyvybingumo, dėl to darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo nuveikti greičiau, dabar reikalauja daugiau pastangų, laiko ir jėgų.

Dar vieni metai garma praeitin… Ar jie nugarmės ir užmarštin?.. Tikriausiai taip – anksčiau ar vėliau jie išblės iš mūsų atminties. Galbūt todėl dar kartą atsigręžus atgal verta prisiminti nuveiktus darbus, apsvarstyti jų reikšmę mūsų visuomenei, dar pasidžiaugti mūsų krašto lietuvių aktyvumu ir nuoseklia veikla puoselėjant lietuvių kultūrą.

Turbūt neklysiu teigdama, kad didžiausias darbas, kurį mums visiems kartu teko nuveikti – tai publikacijos „Punsko lietuvių kultūros namai 1956–2016“ paruošimas ir leidyba. Ačiū visiems, kurie savo darbais įamžinote Punsko LKN istoriją ir palikote svarų ženklą ateities kartoms.

2016-aisiais Punsko lietuvių kultūros namuose veikė 10 meno ansamblių: choreografinis sambūris „Jotva“ (115 vaikų ir jaunuolių, susitelkusių šešiose amžiaus grupėse) – vad. K. Mauliūtė, mišrus choras „Dzūkija“ (25 dalyviai) – vad. V. Simanauskas, kapela „Klumpė“ (16 dalyvių) – vad. J. Zakaravičius, klojimo teatras (14 dalyvių), vaikų teatras „Kregždutė“ (15 dalyvių), jaunių teatras „Kregždė“ (10 dalyvių), dramos studija (3 asmenys) – rež. J. Malinauskaitė-Vektorienė, vaikų ir jaunimo vokalinė grupė „Balsynėlis“ (23 dalyviai) – vad. E. Pocienė, vaikų liaudies meno studija „Puniukai“ (69 dalyviai) – vad. A. Pečiulienė ir J. Zakaravičius, tautinių šokių grupė „Vyčiai“ (16 dalyvių) – vad. A. Pečiulienė. Iš viso mūsų buvo 306 saviveiklininkai.

Didžiausiu pasirodymų ar koncertų skaičiumi gali pasigirti kapela „Klumpė“ (21 kartas), „Vyčiai“ (16 kartų), „Kregždė“ (11 kartų), „Dzūkija“ (9 kartai), „Puniukai“ (8 kartai), „Kregždutė“ (8 kartai), klojimo teatras (7 kartai), „Jotva“ (6 kartai), „Balsynėlis“ (4 kartai), dramos studija (2 kartai). Visi ansambliai kaip paprastai atsakingai, nuosekliai ir su didele meile ruošėsi LKN 60-mečio jubiliejui, „Jotva“ šiais metais atšventė savo 65-metį, kapela „Klumpė“ paminėjo garbingą 50-metį, o „Vyčiai“ – 15-mečio sukaktį. Visos šios šventės reikalavo papildomų repeticijų, papildomo vadovų darbo, kūrybinės išmonės, o kai visa tai sudėjome į vieną visumą – išėjo iškilmingos ir didingos šventės, kuriomis grožėjosi žiūrovai, atvykę svečiai, bet turbūt daugiausiai džiaugsmo patyrė ir nuveiktais darbais didžiavosi patys ansamblių dalyviai. Neginčijama, kad vadovas be kolektyvo, kaip ir kolektyvas be vadovo, egzistuoti negali, tačiau… skirtumas tik vienas – vadovas dirba už piniginį atlygį, dalyviai – už ačiū. Todėl eilinį kartą savo ir vadovų vardu žemai galvą lenkiu prieš visus LKN saviveiklininkus. Dėkoju mažiausiems atlikėjams ir ypač jų tėveliams, kurie kiekvieną savaitę atveda savo „džiaugsmus“ į repeticijas, kantriai laukia jų pabaigos. Ačiū, Tėveliai, už Jūsų supratimą ir brandą, kad savo vaikų auklėjimą patikite ne kompiuteriams, o ansamblių vadovams, už norą savo atžalas auklėti lietuvių kultūros apsupty. Būtent tie mažyliai – tai mūsų ateitis, mūsų stiprybė ir garantas, kad išugdysime dar vieną jauną lietuvių kartą. Nuoširdžiai ačiū tariu mokykliniam jaunimui. Tai yra tie mūsų vaikai, kurių visur pilna, jų užimtumas didelis, bet tuo pačiu – jie patys gabiausi moksleiviai, nes suspėja ir mokinio, ir saviveiklininko pareigas atlikti. Tuo labiau kad tokie vaikai jau supranta, ko jie nori, žino, ko gali tikėtis dalyvaudami kultūrinėje veikloje, nepastebimai brandindami savo tautinę savimonę. Gražiausi padėkos žodžiai ir suaugusiems, subrendusiems kultūrinės veiklos dalyviams, kurie LKN kolektyvus praturtina ne tik savo dvasia, bet dažnas dar aukoja ir savo finansus, ypač vykstant į užsienio keliones. 2016 m. du Punsko LKN meno ansambliai svečiavosi tolimesnėse šalyse: Vokietijoje – vaikų teatras „Kregždutė“ (dalyvavo Tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje), Pietų Korėjoje – „Vyčiai“ (dalyvavę Pasaulio šokių festivalyje).

„Aušros“ puslapiuose nuosekliai stengdavomės informuoti visuomenę apie vykusius renginius, bet buvo ir tokių renginių ar išvykų, apie kuriuos nerašėme.

„Jotvai“ tai buvo įtemptas sezonas, mat vadovė ruošė ne tik Motinos dienai skirtą koncertą (scenarijų, režisūrą, choreografiją, scenografiją, kostiumus), bet jos rūpesčiu buvo surengtas ir „Jotvos“ jubiliejus (teko užsiimti visu organizaciniu darbu bei sutvardyti scenoje apie 200 dalyvių).

„Dzūkija“ kartu su choru „Varsa“ iš Alytaus kovo 11–13 d. dalyvavo išvykoje į Lenkijos pajūrį, kur Gdansko ir Sopoto bažnyčiose giedojo lotyniškas mišias. Birželio 29 d. kartu su „Balsynėliu“ dalyvavo Alytuje vykusioje „Dzūkų šventėje“. O „Balsynėlis“ liepos 6–8 d. garbingai atstovavo Punsko vaikams Lietuvos moksleivių dainų šventėje  „Tu mums viena“ Vilniuje.

Kapela „Klumpė“, tarp kitko, grojo ir dainavo Vasario 16-osios minėjime Seinuose, du kartus pasirodė LTV laidoje „Duokim garo!“, o patekusi į finalą Klaipėdoje per Jonines, visų Lietuvos kapelų gretose išsikovojo trečiąją vietą. Tai ne vienintelis kapelos laimėjimas. Ji kovo 13 d. iš Punioje vykusių Lietuvos kapelų varžytuvių sugrįžo su antrąja vieta. „Klumpė“ dalyvavo dar ir Veisiejuose vykusioje kapelų šventėje „Pagal Jurgį ir kepurė“, Zyplių dvare – kapelų šventėje „Vasarą palydint“, Pagramantyje – „Derliaus šventėje“, pirmą kartą teko groti Beceilų parapijos ir Šipliškių valsčiaus derlinėse.

„Klumpė“ kartu su „Vyčiais“ lietuvių kultūrą pristatė IX Palenkės kultūrų oktavoje – festivalyje Balstogėje. „Vyčiai“ savo šokiais papuošė Panevėžyje vykusį liaudiškų šokių festivalį „Dar ratą, ratelį“ bei Garliavoje – vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų festivalį „Atdarykim vartelius 2016“.

Tiek „Puniukų“ kapela, tiek vyriausioji šokėjų grupė talkino „Klumpei“ ir „Vyčiams“ jubiliejiniame koncerte, muzikantai kartu sugriaudėję J. Zakaravičiaus „Maršpolkėje“, o šokėjai drauge su „Vyčiais“ sušokę „Šventinę polką“. Be to, „Puniukai“ šoko ir Suvalkuose vykusiame tarptautiniame šokių festivalyje „Baltic Amber 2016“. „Vyčiai“ drauge su „Puniukais“ šiais metais suorganizavo dvejus vestuvinius vartus ties Punsko savivaldybės pastatu – Gražinai ir Dariui Valinčiams bei Vidai ir Giedriui Skrebutėnams.

Apie teatro grupių veiklą „Aušroje“ buvo rašoma gana plačiai, bet dar ne apie viską. Paskutinis „Kregždutės“ ir „Kregždės“ darbas – poetinis montažas, skirtas T. Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ pristatymui. Jis buvo rodomas per istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ pristatymą. Didelio pasisekimo sulaukė taip pat „Kregždės“ naujausias spektaklis „Obuolių kritimas“ pagal A. Žukausko kūrybą, skirtas mūsų krašto lietuvių repatrijavimo 75-mečiui paminėti. Jis buvo rodomas Tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „DEK“ Jonavoje bei XV teatrų festivalyje „Rojaus obuoliukai“ Birštone. Montažą ir spektaklį turėsite progos pamatyti gruodžio 27 d. kultūros namuose vyksiančiame paskutiniame metų renginyje – labdaros akcijoje „Pasidalink“. Todėl jau dabar visus į jį kviečiame.

Kultūros namų scenoje turėjome progos stebėti taip pat svečių iš Lietuvos koncertus. Pas mus grojo Darius Žvirblys su grupe „Atika“, legendinis akordeono meistras ir kompozitorius Bronius Mūras su „Uostamiesčio muzikantais“, Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ bei M. Čoboto trečiojo amžiaus universiteto vaidybos trupė, vaidino Vilniaus teatras „Atviras ratas“, padovanojęs mūsų bendruomenei du spektaklius: moksleiviams „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ pagal A. Saksės pasakas ir suaugusiems „Lietaus žemę“ – rež. Aidas Giniotis. Reikia vis dėlto pripažinti, kad svečių koncertai mūsų bendruomenėje nėra populiarūs. Kartais liūdna ir graudu pasidaro, kad į tikrai aukšto lygio koncertus susirenka vos saujelė lietuvių, rodos, nėra pas mus nei inteligentijos, nei elitinės kultūros mėgėjų.

Šie metai buvo ypač turtingi suorganizuotų parodų. Galėjome gėrėtis keramikos paroda „Šviesos atspindžiai“ – kuratorė Ona Naruševičienė, Artūro Matonio juodosios keramikos darbų paroda, Genovaitės Pečiulytės iš Suvalkų tapybos darbais, Ilonos Kalibatienės tapybos paroda, Penkių etnografinių Lietuvos regionų tautinių kostiumų paroda, Lucijos Jonuškaitės ir Aleksandros Pajaujytės fotografijų paroda „Dzūkijos moterų gyvenimas“, Lietuvos tautodailininkų sąjungos 25 autorių tapybos darbais (paroda skirta LTS 50-mečiui paminėti). Šiuo metu ant mūsų sienų puikuojasi dar dviejų nepakartojamų parodų – Romantės Ušpalienės tapybos bei Danutės Saukaitienės šieno skulptūrų – eksponatai. Beje, pastaroji menininkė mielai pasidalijo savo gebėjimais su Punsko bei Seinų mokyklų mokiniais – pamokė iš kvepiančio šienelio pasigaminti paukščius ir kitas nesudėtingas figūrėles.

Šie metai išsiskyrė dar tuo, kad 100 Punsko lietuvių kultūros namų jauniausių saviveiklininkų nuvežėme į Kauno muzikinį teatrą, kur vyresnieji matė šokio spektaklį „Notrdamo legenda“, o mažieji – „Ausinę kepurę“. Tai buvo Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos dovana vaikams LKN 60-mečio proga.

2016-uosius galime vadinti taip pat apdovanojimų metais. Spalio 19 d. Punsko kultūros namų direktorei Palenkės maršalka įteikė apdovanojimą už lietuvių kultūros puoselėjimą ir sklaidą. Ta proga „Vyčiai“, „Puniukai“ ir dalis „Klumpės“ muzikantų vyko į Cechanovecą (Ciechanowiec), kur vyko apdovanojimų iškilmės. Mūsų ansambliai buvo pakviesti parodyti vestuvių apeigas – vestuvinius vartus.

Lapkričio 3 d. gavome džiugią žinią iš Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos: Punsko lietuvių kultūros namų ansambliai „Jotva“ 65-ojo jubiliejaus proga bei „Klumpė“ 50-ojo jubiliejaus proga Lenkijos kultūros ministro apdovanoti piniginėmis premijomis (abu ansambliai gavo po 10.000 zl). Sveikiname tiek „Jotvą“, tiek „Klumpę“, sulaukusias tokio garbingo įvertinimo ir pripažinimo, linkėdami prasmingos ir kūrybingos veiklos ateityje.

Gruodžio 9 d. Lietuvos kultūros ministras apdovanojo „Klumpės“ vadovą Joną Zakaravičių garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šį garbės ženklą gauna išskirtiniai asmenys. „Klumpės“ vadovas yra vienas iš beveik jau šimto laimingųjų, kuriems teko tokia garbė. Kaip taikliai buvo pastebėta – Jonas dirba ne Lietuvoje, bet jau 20 metų dirba Lietuvai ir garsina jos vardą. Džiaugiamės kartu su „Klumpės“ vadovu, linkėdami jam sveikatos, stiprybės, neišsenkančios energijos.

Punsko lietuvių kultūros namų ansamblių veiklą ir daugelį šiais metais vykusių renginių rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija.

Kultūra – svarbi kiekvienai tautai, jos puoselėjimas užtikrina tautos gyvastį ir tęstinumą, tad visiems, kam neabejinga Punsko lietuvių kultūros namų veikla – tariame nuoširdžiai ačiū. Negaliu nepaminėti ir savo darbuotojų, kurių darbus matote, pastebite ir įvertinate. Ačiū Jums, mielieji, kad nežiūrėdami nei nustatytų darbo valandų, nei darbų galybės ir sunkybės – neatsisakote padėti. Ačiū, kad galiu Jumis pasikliauti. Jūs mano užuovėja ir mano atrama. Esu be galo dėkinga muziejaus darbuotojai Onutei Kružikienei, kurios dėka J. Vainos etnografinis muziejus atgijo naujam gyvenimui. Taip pat labai ačiū tariu skansene bei Pasakų kaimelyje dirbančioms Jolantai Latvienei, Danguolei Kuosaitei ir Alicijai Malinauskaitei. Šią vasarą čia vyko intensyvus gyvenimas, sužydėjo darželiai, turėjome daug lankytojų. Visa tai – puikių gidžių dėka.

Artėjančių švenčių proga visiems, kurie gerais darbais rėmė Punsko LKN veiklą, norėčiau palinkėti:

Tegul Kalėdų naktį tylią

Atsėlina vaikystės pasaka šventa,

O dovanų krepšelyje tebūna:

Ramybė, santarvė ir sveikata!