Vidugirių mokyklos mokiniai. Punsko sav., 2016 m.

Viktorija Marteckaitė

„Sausio 13-oji – Ašara širdy.

Keturiolika gyvybių…

Jie neužmiršti. Sausio 13-oji – ir daina rami

Apie Laisvę, Viltį. Ateities kely.“

Lygiai prieš 26 metus sausio 12–13 naktį Vilniuje Sovietų Sąjungos kariai puolė svarbius objektus, norėdami juos užimti. Visi lietuviai narsiai gynė televizijos bokštą ir parlamentą. Tą naktį prie bokštosovietai sužeidė 702 žmones ir 14 asmenų nužudė. Žuvo ir vienintelė jauna, 24 metų, mergina Loreta Asanavičiūtė. Ją pervažiavo tankas. Ligoninėje ji dar klausė gydytojos: „Daktare, ar aš dar gyvensiu?“. Į šį klausimą daktarė nemokėjo atsakyti. Po kelių valandų Loreta mirė.

Be Loretos Asanavičiūtės, savo gyvybę už Lietuvos laisvę paaukojo dar 13 narsių kovotojų: Rimantas Juknevičius (25 m.), Titas Masiulis (29 m.), Alvydas Matulka (36 m.), Ignas Šimulionis (18 m.), Algimantas Kavoliukas (52 m.), Apolinaras Povilaitis (54 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Alvydas Kanapinskas (39 m.), Virginijus Druskis (22 m.), Darius Gerbutavičius (18 m.), Vidas Maciulevičius (25 m.), Vytautas Vaitkus (48 m.), Vytautas Koncevičius (50 m.). Šie (kai kurie dar labai jauni) vyrai žuvo dėl tautos ir mūsų geresnio, laisvo gyvenimo.

Vidugirių mokyklos mokiniai ir mokytojai š. m. sausio 13 dieną paminėjo visus žuvusiuosius. Rytą ant palangių laisvės didvyriams uždegėme žvakutes, jų garbei skaitėme eiles. Žuvusius už Lietuvos laisvę žmones pagerbėme minute tylos. Istorijos mokytoja parodė skaidres „Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena“ ir papasakojo apie įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto. Dar paruošėme sienlaikraštį, skirtą žuvusiesiems tą kraupią 1991 m. sausio 12–13 naktį.

Nesigėdykime savo kalbos. Džiaukimės, kad galime laisvai mokytis ir kalbėti gimtąja kalba. Džiaukimės laisve, dėl kurios lietuviai daug kovojo, aukodami gyvybę. Nors kartą vakare išeikime į lauką ir garsiai šūktelkime: „Aš tikrai myliu LIETUVĄ! Aš tikrai myliu LIETUVĄ!“