Trakiškės

Petras MAKSIMAVIČIUS

Sausio 15 d. Palenkės vaivadijoje surengtas referendumas, kurio metu gyventojai buvo klausiami, ar sutinka, kad Palenkės vaivadijoje būtų įkurtas regioninės reikšmės oro uostas. Gyventojai nesutiko, tiksliau – neparodė didesnio dėmesio šiam klausimui, kadangi balsuoti atėjo tik apie 13 proc. visų turinčiųjų teisę dalyvauti rinkimuose ar referendumuose. Rezultatas labai prastas – mat kai kuriose vaivadijos apskrityse balsuojančiųjų aktyvumas siekė vos kelis procentus, o pačiame vaivadijos centre, Balstogės mieste, net nepasiekė 24 proc. Taigi dėl mažo balsuotojų susidomėjimo referendumo rezultatai laikomi negaliojančiais. Referendumas kainavo daugiau nei 3 mln. zlotų, todėl neišvengiamai kurį laiką dar bus ieškoma kaltininkų dėl veltui išleistų pinigų. Galima pasakyti, kad demokratinių procedūrų taikymas kartais nemažai kainuoja. Referendumas ir rinkimai yra vieni kertinių tokios santvarkos pamatų. Tačiau šiuo atveju atrodo, kad šiek tiek buvo persistengta, kadangi jau iš anksto daugumai buvo visiškai aišku, jog referendumas bus nesėkmingas.

Ką tai reiškia? Nors referendumas nebūtų nulėmęs galutinio sprendimo – statyti ar ne oro uostą, tačiau jo rezultatai suteikia daug visų pirma politinių argumentų tiems, kurie siekia oro uosto statybos arba jai prieštarauja. Šiuo atveju laimėjo tie, kas aiškino, kad tokio oro uosto mūsų regionui nereikia, jo veikla bus nuostolinga, o turimas lėšas geriau ­panaudoti kitiems, gyventojams labiau naudingiems tikslams, pvz., „Via Balticai“ ar „Rail Balticai“. Daugeliui Palenkės vaivadijos gyventojų buvo aišku, kad nors kalbama apie oro uosto Palenkės vaivadijoje kūrimą, tai ir taip jis būtų atsiradęs ne šalia Suvalkų, Lomžos ar… Punsko, bet šalia Balstogės. Taigi kokia nauda Seinų, Punsko ar Suvalkų gyventojams iš to, kad keliolika kilometrų už Balstogės bus pastatytas oro uostas? Norint jį pasiekti, reikėtų nuvažiuoti pusantro šimto kilometrų… sunkvežimių vilkstinių apsuptyje. O punskiečiai, ir ne tik jie, juk puikiai žino, kad visai netoli, šiek tiek už Kauno, jau seniai veikia ne regioninės, bet tarptautinės reikšmės oro uostas, kurio paslaugomis kai kurie jų jau seniai naudojasi ir tų paslaugų kokybe yra patenkinti. Balstogės miesto gyventojams oro uosto statyba taip pat neturėtų didesnės praktinės reikšmės. Juk tik nedidelis jų nuošimtis dažnai skraido lėktuvais, o jeigu toks poreikis ir atsiranda, tai jiems visai nesudėtinga nuvykti į Varšuvą, iš kurios galima pasiekti ne tik Londono Heathrow oro uostą, bet net perskristi Atlanto vandenyną.

Tai „įsisenėjusi liga“

Taigi oro uostą kurti šalia Balstogės daugiau rūpi kai kuriems vietos politikams, nes tai reikštų „jų miesto“ prestižo pakėlimą kitų vaivadijų miestų atžvilgiu. Tai „įsisenėjusi liga“, kuri rodo, kad niekaip ir ligi šiol nei vienai Lenkijos valdžiai ­nepavyko sumažinti regionų ekonominės, socialinės ar kultūrinės plėtros disproporcijų. Kitaip sakant, miestas, tapęs vaivadijos centru, turi pakankamai ekonominio, politinio ir intelektualinio potencialo „surasti“ ar „išreikalauti“ daugiau lėšų ar įvairių papildomų resursų investicijoms, nepaisant net to, ar tos naujos didžiulės investicijos pagerins eilinių gyventojų gyvenimą, ar vien reikš nereikalingą išlaidavimą.

Atėmus iš Suvalkų vaivadijos centro statusą atsitiko tai, ko ir galėjome tikėtis. Miestas, praradęs vaivadijos administracijos aparatą, prarado galimybes kurti projektus, kurie teiktų apčiuopiamą naudą gretimiems regio­nams. Žinoma, matėme Suvalkuose statant viešbučius, vandens parką ar koncertų sales, tačiau daugeliu atvejų jie nedidina vietos gyventojų pajamų, o dažnai generuoja miesto biudžeto nuostolius. Kitaip sakant, už tai mokesčių pavidalu papildomai moka eiliniai gyventojai. Daugelis jų nei karto net nebuvo apsilankę Suvalkų vandens parke, kiti aplanko jį kelis kartus per metus. Jeigu ne zloto ir euro kurso santykis (kuris ­anksčiau ar vėliau gali keistis), tai Suvalkų plėtros perspektyvos būtų labai miglotos. Nors ir labai plėstų savo prekybos, turizmo ar kultūros infrastruktūrą, artimiausiu metu negalės konkuruoti su gretimais Lietuvos turizmo, kultūros ar universitetiniais centrais. Suvalkai ilgainiui pasmerkti būti tranzitiniu miestu.

Lietuvių bendruomenės kreipimasis lieka aktualus

Beje, verta priminti, kad Lenkijos lietuvių bendruomenė prieš pora metų į tai ir atkreipė dėmesį, Lenkijos Vyriausybės prašydama „Seinų kraštui“ parengti specialią plėtros programą, kuri nors kiek sumažintų šio regiono raidos disproporcijas ir tuo pačiu garantuotų lietuvių tautinės mažumos išlikimą. Ekonomikos plėtotė, emigracijos mastas, gyventojų struktūros pokyčiai labai glaudžiai su tuo susiję. Juk čia gyvenanti lietuvių bendruomenė nėra izoliuota. Ji sudėtinė visos visuomenės dalis. Todėl ją veikia tie patys procesai, kokie veikia visus šio krašto gyventojus. Kreipimasis liko be atsako, tačiau jis išlieka aktualus.

Grįžkime prie minėto referendumo. Jis mums nebuvo svarbus, ir tai rodo balsavusiųjų Seinuose ar Punske skaičius. „Nepavykęs“ referendumas – tai gera žinia Kaunui. Žinoma, vargu ar regioninės reikšmės oro uosto statyba šalia Balstogės sudarytų kokią nors rimtesnę konkurenciją Kauno oro uostui, tačiau ši informacija sustiprina pastarojo miesto poziciją regione. Kaunas tikrai turi ką pasiūlyti Balstogės, Lomžos, Augustavo ar Suvalkų gyventojams. Nežinau oficialios statistikos, tačiau apie Kauną teko girdėti daug gerų nuomonių. Palenkės vaivadijos gyventojai jau seniai mielai naudojasi ne tik oro uosto paslaugomis, bet taip pat atvyksta į europinio lygio krepšinio rungtynes arba žinomų pasaulyje roko grupių koncertus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vykusiame legendinės britų grupės „Iron Maiden“ koncerte dalyvavo daug Balstogės ar Suvalkų gyventojų. Jie į Kauną vyko todėl, kad Balstogės miestas, o tuo labiau Suvalkai tokių koncertų pasiūlyti negali. Kaunas tai taip pat gilias kultūrines ir akademines tradicijas turintis miestas. Žinoma, nemažai prie to prisidėjo istoriniai įvykiai, kurie vienu metu jam suteikė Lietuvos „laikinosios“ sostinės statusą. Todėl ir šiais laikais čia vyksta svarbios mokslinės konferencijos, susitinka medicinos ir europinio lygio sporto specialistai, politikai, ekonomistai ir kt. Todėl natūralu, kad tampa traukos centru šios Lenkijos dalies gyventojams.

Bloga žinia ir mums, ir Lietuvos gyventojams

Tai buvo gera žinia Kaunui. Yra ir kita žinia, kurią neseniai paviešino Lenkijos infrastruktūros ministerija – artimiausiu metu neplanuojama modernizuoti kelio, jungiančio Balstogę su Suvalkais. Šios ministerijos viceministras Ježis Šmitas (Jerzy Szmit), lankydamasis Balstogėje, pažymėjo, kad Vyriausybė neketina ­modernizuoti kelio Balstogė–Suvalkai, tuo tarpu bus modernizuojama atkarpa, jungianti Balstogę su šiauriau esančiu Elko miestu. Sunku būtų pasakyti, kodėl pasirinktas toks variantas. Užsimenama, kad norint modernizuoti kelio atkarpą nuo Balstogės iki Suvalkų reikėtų pašalinti labai daug techninių kliūčių. Galima būtų retoriškai paklausti: kuri tokio pobūdžio investicija nekelia rimtų techninių problemų? Visame pasaulyje jos kelia rimtų problemų. Vokietijoje teko matyti nutiestas modernias autostradas, šalia kurių driekiasi palikti seni (ligi šiol vietinių gyventojų naudojami) keliai. Matyt, taip buvo išspręstos didelės techninės ir finansinės problemos. Tačiau Lenkijos politikų aiškinimas neatrodo labai rimtas, žinant tai, kaip svarbu būtų Lenkijai geopolitiškai modernizuoti sausumos jungtis su Baltijos šalimis ir toliau su Skandinavija. Juk į kelių infrastruktūros ir kitų jungčių kūrimą reikėtų žiūrėti ne vien per ekonominio naudingumo prizmę. Tai turi žymiai platesnę reikšmę ir daro įtaką ne tik politinių strategų veiksmams, bet taip pat eilinių gyventojų nusiteikimui, suvokimui, kurios kryptys šaliai yra strateginės, o kurios ne. Kai kurie Lenkijos politologai primena, kad taip stengėsi elgtis a. a. Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczyński). Vienas tokių pavyzdžių – Orlen Lietuva įkūrimas.

Lenkijos infrastruktūros ministerijos sprendimas nėra gera žinia nei mums, nei Lietuvos gyventojams. Kelių investicijų nukreipimas į Lenkijos šiaurinę dalį nepagerins saugumo ir kelionių komforto Lietuvos piliečiams arba tiems, kas tranzitu keliauja per Lietuvą į Europos vakarinę ar pietinę dalį. Šis sprendimas primena diskusijas, kurios susijusios su geležinkelio „Rail Baltica“ kūrimu. Dar prieš kelerius metus Lenkijos apžvalgininkai pabrėždavo, kad „Rail Balticos“ projekto nukreipimas į šiaurinę Lenkijos dalį, Elką, o ne per Augustavą rodo labiau norą išspręsti Lenkijos šiaurinės dalies geležinkelio jungčių su kitais šalies pramonės centrais klausimą negu spartinti pačios idėjos ir nepaprastai svarbaus geopolitiniu požiūriu projekto, koks yra „Rail Baltica“, įgyvendinimą.