„Aušra”, 2017 Nr.3

Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušros” redaktorė

Artėja Lietuvos valstybinės šventės Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. Ir ne už kalnų didžiausios katalikų šventės – Velykos. Proga pamąstymams esminiais klausimais – tautiškumo ir tikėjimo, tai yra pasvarstymams tapatybės tema. Štai šioje „Aušroje“ Petras Maksimavičius ragina visus nebūti abejingiems ir rašyti „Aušrai“. Taigi prisijungiu prie jo raginimų, gal kiek papildydama, kad rašyti galime ne tik probleminius straipsnius, bet ir pasidalinti savo mintimis apie atliktus darbus, apie tai, kaip paminėjome valstybines šventes, kaip ruošiamės įprasminti artėjantį Lietuvos 100-metį. Kuo daugiau žmonių kurs „Aušrą“, tuo ji bus įvairesnė, spalvingesnė, įdomesnė ir prasmingesnė.

Smagu, kad šįsyk mūsų leidinys jaunatviškas – jame bent keletas straipsnių, rašytų jaunimo ir apie jaunus žmones. Štai neseniai praūžęs Šimtadienis – viena labiausiai įsimintinų mokyklinių švenčių. Jaunatve trykšta net ir „Aušros“ viršelis.

Jurgita Stankauskaitė irgi rašo jaunimo tema, tik kiek kitu aspektu – pasižiūri į jo vartojamą kalbą, tiksliau – žargoną, kuriame gausu anglicizmų, polonizmų, trumpinių iš šių kalbų. Tai tam tikra mišrainė. Vyresniosios kartos atstovas ne visada ir supras tą „koduotą kalbą“. Kaip sako straipsnio autorė, jaunimas kaip kalba – taip rašo. Ji nevertina šio reiškinio kategorijomis „blogai – gerai“. Gal ir teisingai daro, nes įvertinus nekas ir keičiasi. Svarbu, kad vis dėlto mokėtume bendrinę kalbą ir bent viešai ją vartotume.

Baigdama norėčiau priminti, kad artėja Kalbos dienos. Laikotarpis nuo vasario 16 iki kovo 11 d. paskelbtas Lietuvių kalbos dienomis. Visi kartu pamąstykime, kaip jas galėtume įprasminti. Lauksime Jūsų minčių!