Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušros” redaktorė

Šiais metais mūsų redakcija dirba neįprastai. Leidinys, kaip ir kasmet, pasirodo du kartus per mėnesį, tačiau tie, kurie jį kuriame, nuo sausio mėnesio negauname atlyginimo, įsiskoliname nemokėdami privalomojo sveikatos draudimo bei tampame skolingi „Aušros“ leidyklai už paslaugas. Mus dotuojanti Vidaus reikalų ir administravimo ministerija pirmiausia skyrė apie 15 proc. mažesnę dotaciją, vėliau, svarstydama projektus iš naujo (mums raštiškai paprašius), dotaciją padidino iki pernykštės sumos, tačiau iki šiol vis dar nepasirašytos sutartys ir nesam gavę nė zloto.

Ne, nesam vieninteliai tokie. Kol kas nors ir teoriškai paskirti pinigai, tačiau praktiškai dar nėra nei sutarčių, nei pinigų nei vienai lietuviškai organizacijai, nei vienam kultūriniam projektui. Dar nežinome, kokios bus sutartys. Jos bus naujos. Ministerija siūlė, kad kiekvienam projektui būtų atidaroma atskira banko sąskaita. Tautinių mažumų atstovai Bendrosios Vyriausybės ir tautinių mažumų komisijos posėdy kritikavo tokį siūlymą. Sąskaitų atidarymas ir jų likvidavimas projektui pasibaigus kainuoja. Kas už tai mokės ir kam to reikia?

Taigi, kaip matyt, kol kas daugiau klausimų nei atsakymų. Laukiame konkrečių ministerijos veiksmų. Ir vis tikime, kad problemos bus išspręstos.

Beje, gal mes, lietuviai, jau beveik šimtmetį gyvenę tautinės mažumos sąlygomis, išmokome būti kantrūs. Štai jau dvyliktus metus laukiame, kada mums Seinų miestas grąžins skolą už neperduotas mokiniams priklausančias lėšas. Ir gal sulauksime. Balstogės apskaitos biuras paskaičiavo, kad už 2011–2017 m. miestas privalo sumokėti „Žiburiui“ 1 mln. zlotų. Dėl ankstesnių metų – palauksime teismo sprendimo. Gal ir verta būti kantriems.