Rytis Motiejūnas

Žiema šiemet sugriuvo anksčiau, nei tikėjomės. Nors kovą ir balandžio pradžią kraštą košė žvarbūs, stiprūs vėjai, sniegas nutirpo dar kovą, o namo sugrįžę gandrai ėmė rūpintis savo lizdų priežiūra ir būsimais vaikais. Įsidrąsinę žmonės patikėjo, kad šaltis jau negrįš, kai kurie ėmė kasti daržus. Tik šv. Velykų išvakarėse oras staiga subjuro, pažerdamas lietų, pereinantį į niaurią šlapdribą.

Politinę Lietuvos padangę ilgai dengė skandalėlių debesys. Su baisiu triukšmu iš Seimo išprašyta viena vos kojas beapšilusi prabangaus džipo ir prašmatnių kailinių savininkė.

Žiniasklaida įnirtingai ieškojo ir kitų valdžios vyrų nuodėmių. Paradoksalu, tačiau daugiau jų pasirodė turintys politikos veteranai. Na, vieną Seimo narį turbūt išmes už bandymą priekabiauti prie moterų. Tik jo nusikaltimai beveik nekalti, palyginti su kai kurių kolegų, Seimo senbuvių, „išdaigomis“.

Pasirodo, vienas žymus socdemas pernelyg artimai draugavo su įtartinais biznieriais iš Rusijos. Gal tai būtų ir ne bėda, tačiau jis buvo paskirtas parlamento vicepirmininku ir turėjo gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jo veiklą tyrusi komisija nusprendė, kad jis dirbo ne Lietuvai, tačiau ponas Bastys žada teisme įrodyti savo nekaltumą. Žinant mūsų teismų sprendimus, šioje istorijoje tašką dėti dar anksti… O Seimo narius liberalus pasivijo kaltinimų korupciniais ryšiais su biznieriais aidas. Pernykštė E. Masiulio istorija su 106 000 eurų dėžutėje nuo alkoholio buvo kiek primiršta, o skeptikai tikino, kad byla bus numarinta. Bet iškilo nauji keistų draugysčių faktai. Iš liberalų lyderių į įtarimų verpetą pateko G. Steponavičius, buvęs švietimo ir mokslo ministras, dar keli smulkesni veikėjai. Kalbama, kad įtarimai bus pareikšti visam liberalų sąjūdžiui. Na ir kas, pasakysite. Juk kai anąsyk Darbo partijai buvo pareikšti kaltinimai, ji nuo jų išsisuko, fiktyviai jungdamasi su kita partijėle ir keisdama savo pavadinimą. Taip, toks precedentas buvo. Gal teisėjai šįsyk bus principingesni?..

X X X

Būna ir linksmesnių nutikimų. Melagių dienos išvakarėse kaip žaibas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad surastas 1918 m. Vasario 16-osios akto originalas. Priminsiu skaitytojams, kad Lietuvoje likęs šio dokumento egzempliorius laikytas pradingusiu per visas sovietmečio ir nacių okupacijų audras. Logiškai mąstant, to dokumento turėjo būti bent keli egzemplioriai – tuo metu Lietuva, okupuota kaizerinės kariuomenės, skelbė savo laisvės ryžtą ne tik Vokietijai, bet ir buvusiai metropolijai – Rusijai (tada jau sovietinei). Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, vienas žymus verslininkas net pasiūlė 1000000 eurų tam, kuris suras ir atveš tą dokumentą į Lietuvą. Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo: vienas pusiau istorikas, pusiau entuziastas nuvyko į Berlyną ir per keletą dienų surado to akto originalus ir lietuvių, ir vokiečių kalba. Pasirodo, jie ten ramiai sau guli jau 99 metus, dabar jau net mikrofilmuoti ir laukia tyrinėtojų… Skandalo būta nemažo. Labiausiai piktinosi kai kurie istorikų cecho atstovai, piktai ir gan kvailai ėmę abejoti atradėjo (chemiko diplomą turi!) kompetencija. Kai kurie vertinimai buvo net chamiški. Tačiau faktas lieka faktu – dokumentą aptiko žmogus, istorijon pasukęs gana neseniai, o ne tie, kurie nuobodžiai šmėžuoja televizorių ekranuose.

Kandūs komentatoriai kikena, kad toks triukšmas kilo tik dėl to, kad aktą rado ne tas, kuris jį „turėjo“ rasti. Kiti sako, kad patys kritikuotojai buvo užsukę į tą archyvą, bet patingėjo pavartyti bylas… O paprasti žmonės reagavo stebėtinai išmintingai. Per šalį nuvilnijo džiaugsmo banga. Ką besakysi, simbolinė ir graži dovana Lietuvos valstybei!

X X X

Karinės grėsmės Lietuvos pašonėje ir neramus šių dienų pasaulis privertė ir mūsų valdžią susirūpinti krašto gynyba. Griežtas naujojo JAV prezidento D. Trumpo reikalavimas skirti visoms NATO narėms bent po 2 % nuo savo BVP gynybai imtas vykdyti ir pas mus. Perkama nauja ir modernizuojama turima ginkluotė, atrodo, bus galutinai sugrąžinta privalomoji karo tarnyba. Bandoma parodyti, kad mūsų teritoriją gintų ne tik NATO, bet ir mes patys. Tačiau laikai pasikeitė – karai tampa vis labiau nenuspėjami, naudojamos naujausios technologijos ir psichologinio karo elementai. Spaudoje rašoma apie internetines provokacijas ir šnipinėjimą, sąmoningą melagingų žinių platinimą ir panašiai. Bijomasi ir vadinamųjų „žaliųjų“ žmogeliukų invazijos, ką Rusija panaudojo, atplėšdama Krymą. Prieš pat šv. Velykas vyko pratybos, siekiant išsiaiškinti, kaip mūsų pasieniečiai ir policija reaguotų į tokio tipo provokacijas. Pratybos surengtos Šalčininkų rajone… Ir ką gi? Netikri separatistai sėkmingai atakavo ir „užgrobė“ keletą strateginių rajono įstaigų. Nors visiškai nugalėti jie nesugebėjo, juos galutinai sutriuškino tik iš Vilniaus atvykęs specialusis policijos dalinys. Kaip sakoma, gal toks scenarijus buvo? Gal? Tik visi atkreipė dėmesį į vietos gyventojų reakciją.

Ji buvo labai savotiška. Dauguma gyventojų liko abejingi, jei ne palankūs „separatistams“. Žinoma, geriau tokios pratybos negu žymiai rimtesnės problemos tikrų provokacijų atveju. Cinikai šaiposi, kad surengus tokias treniruotes kokiame nors Visagine rezultatai būtų turbūt dar liūdnesni. Taigi gal jau vertėtų atkreipti dėmesį į kitataučių lojalumo Lietuvos valstybei stiprinimą, o ne tik pildyti vis didesnius jų reikalavimus, naiviai tikintis, kad šis sąrašas kada nors pasibaigs?..

X X X

Naujoji valdžia kol kas labai daug nenuveikė, bet ir jos populiarumas dar neištirpo. Tiesa, dabar jau pirmuoju smuiku griežia ne R. Karbauskis, o nepartinis daugumos premjeras S. Skvernelis. Žadama, kad didžiosios reformos prasidės kiek vėliau, rudenį. Palauksime. Na, o kol kas postų neteko tik keli pernelyg užsisėdėję aukšti valdininkai, pavyzdžiui, ilgametis valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas. Jam palikus darbą, pensijon suskubo ir jo pavaduotojai. Sako, kad žaliųjų ir valstiečių norai tikrai geri. Tik ar toli vien ant norų nuvažiuosi? Štai jau ginčijamasi dėl universitetų reformos, neaišku, kaip bus su nelietuvišku raidynu – 70000 piliečių pareiškė nuomonę dėl q, x ir w, keli Seimo išminčiai siūlo kitą, „patobulintą“, rašybos variantą, kuriame tos raidės jau yra. Šiuo klausimu suskilo ne tik valdantieji, bet ir opozicija…

Ne visi verčiami veikėjai sutinka savo noru pasitraukti iš šiltų postų. Apie daugiau nei 20 metų rinkimams vadovaujantį VRK vadovą rašyta daug, bet jis neskuba. O skandalingojo menininko-verslininko, Lietuvos NOBT direktoriaus Kėvišo atsistatydinti neįkalbėjo net šalies vadovai. Pasitraukti jis nenori. Juristai sako, kad įstatymai tokie kreivi, jog jis liktų poste net per teismą. Priminsiu, kad skandalas kilo, kai išaiškėjo, jog vien nesibaigiančiam teatro scenos remontui išnaudota tiek pinigų, kad už juos būtų galima pastatyti kitą tokį patį teatrą ar net stadioną. Ir kad maestro reikalus užsieniuose tvarko jo sūnaus vadovaujama firma, negailinti tėtušiui solidžių „honorarų“ už konsultacijas.

Vieni reikalauja aiškumo, kiti aiškina, kad ir kitur būna tokių dalykų. Visgi džiaugtis galima vien dėl to, kad šios aferos kyla į viešumą. Tai teikia vilčių, kad šioje valstybėje dar ne viskas prarasta.